„Santaka“ / Ligą nuo artimųjų slėpęs gižietis apie ją prabilo viešai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-05-30 16:02

Dalinkitės:  


Edmundas Gustaitis spėjo patirti, kad onkologinė liga pakeičia žmogaus požiūrį į gyvenimą.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Ligą nuo artimųjų slėpęs gižietis apie ją prabilo viešai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Gižuose gyvenantis Edmundas Gustaitis viešai prabilti apie savo ligą ryžosi tik tam, kad padėtų kitiems. Melanoma susirgęs vyras dabar įspėja kiekvieną, besielgiantį rizikingai.



Pastebėjo sesuo

42-ejų Edmundas Gustaitis prisipažįsta, kad prieš porą metų, kai sužinojo sergąs vėžiu, ištiko šokas. Tačiau dabar gižietis jau susitaikė su savo diagnoze, į gyvenimą žvelgia optimistiškai, tad ir liga pradėjo trauktis. Tiesa, Edmundas sakė pasijuntąs nejaukiai, kai aplinkiniai žvelgia su užuojauta ar dūsauja, tarsi jis būtų pasmerktasis. Gižietis spėjo patirti, jog onkologinė liga žmogui atneša ne tik daug išgyvenimų, bet ir suteikia brandžių akimirkų. Pasak jo, tuomet pakeiti požiūrį į gyvenimą, artimuosius, aplinką, pradedi labiau mylėti pasaulį.

E. Gustaitis prisipažįsta niekada nemanęs, kad gali susirgti tokia liga. Nuo mažens turėjęs tamsų apgamą ant nugaros vyras nerimo nepajuto net tuomet, kai odos darinys įplyšo ir ėmė kraujuoti, o vėliau tai pasikartojo ir net susidarė sukietėjimas. Nežinia, kiek dar laiko Edmundas būtų nekreipęs dėmesio, jei ne iš užsienio sugrįžusi sesuo. Moteris pastebėjo negražų darinį ant brolio nugaros ir liepė būtinai pasitikrinti.



Trenkė kaip perkūnas

Kad seseriai būtų ramiau, su reikalais į Vilnių važiavęs Edmundas užsuko į Santariškių klinikas pas pažįstamą gydytoją, o šis apžiūrėjęs apgamą iškart nusiuntė pas kolegą onkologą. Net tuomet, kai darinį buvo patarta kuo skubiau operuoti, Edmundas nerimo nejautė. Tik kai praėjus po operacijos dešimčiai dienų iš laboratorijos atėjo mėginio diagnozė – antros stadijos melanoma, Edmundui pradėjo slysti žemė iš po kojų. Žinia trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Pirmas mėnuo psichologiškai buvo labai sunkus – mintys sukosi tik apie gresiančią mirtį. Tačiau po truputį vyras susigyveno su savo liga, nuotaika pasitaisė, tad nutarė nukeliauti į Indiją, paturistauti, pasimėgauti ajurvedinėmis procedūromis.

Dabar Edmundas mano, kad būtent aštri Indijos saulė jam pakenkė, nes liga atsinaujino. Teko iškęsti antrą operaciją, vėliau trečią, ketvirtą, penktą... Viena iš sudėtingiausių operacijų truko daugiau nei 10 valandų. Kaskart gižietis atsiduodavo į Vilniaus universiteto Onkologijos instituto chirurgo Arnoldo Krasausko rankas ir juo besąlygiškai pasitikėjo.



Džiaugtis gyvenimu

Būtent atsinaujinusi liga ir pakeitė požiūrį į gyvenimą.

– Tik tada suvokiau, kad gyvenimas – laikinas, turi ribas ir reikia suspėti dar daug ką nuveikti, – sakė E. Gustaitis. – Tada pradėjau skaičiuoti minutes ir džiaugtis kiekviena diena.

Tiesa, labiau mylėti savęs gižietis sakė nepradėjęs. Net ir nutaręs sveikai maitintis, jis kaskart sugrįžta prie įprasto gyvenimo ritmo bei mėgstamų cepelinų. Tačiau pastebėjo, jog posakis „visos ligos nuo nervų“ – tikrai ne iš piršto laužtas. Mat melanoma visuomet atsinaujindavo po kokio nors streso. Jis iškart pajusdavo dilgčiojimą, tarsi kas adata badytų, ir toje vietoje netrukus susiformuodavo naujas darinys.



Slėpė nuo artimųjų

Savo artimiesiems apie užklupusią bėdą Edmundas ilgai nieko nesakė. Išvažiuodamas operuotis žmonai meluodavo, jog vėl reikia vykti į komandiruotę. Kadangi gižiečio darbas susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis, mokymais, seminarais, nei žmona, nei Edmundo tėvai ilgai nieko neįtarė.

– Vadovavausi principu, kad sergu ne aš, o mano artimieji, kurie žino apie manąją ligą, – sakė E. Gustaitis. – Juk jiems daug sunkiau. Įsivaizduokite, kaip baisu, kai žinai, jog tavo mylimas žmogus serga sunkia liga, o tu nieko negali padėti.

Tačiau vieną kartą paslaptis atsitiktinai išaiškėjo ir vyrui teko prabilti. Tuomet ir užgriuvo visa emocijų, skausmo, nerimo lavina, nuo kurios Edmundas ir saugojo artimuosius.

Nuo paskutinės operacijos praėjo jau metai. Dabar Edmundas gydomas labai brangiais, tačiau ligonių kasų kompensuojamais naujos kartos vaistais, kurie „užmigdė“ piktybinius pokyčius vyro organizme. Gižietis vėl gali džiaugtis gyvenimu, dirbti mėgstamą darbą, ūkininkauti. Tačiau nauja patirtis įkvėpė norą apsaugoti kitus, todėl E. Gustaitis nebegali ramiai praeiti pro kaitria vidudienio saule besimėgaujančius ar įtartinų apgamų turinčius žmones – visuomet juos įspėja apie grėsmę ir pataria pasitikrinti.



Padeda viešumas

Galbūt E. Gustaitis apie savo ligą niekada nebūtų ryžęsis prabilti viešumoje, duoti interviu laikraščiams ar televizijai, tačiau garsiai prabilti apie vis labiau plintančią grėsmę paskatino gydytoja. Linksmo, optimizmu trykštančio ir savo ligos nedramatizuojančio gižiečio medikė paprašė pakalbėti prieš televizijos kameras, o Edmundas nedrįso atsakyti jo gyvybę gelbėjusiai ir brangius vaistus jam išrūpinusiai onkologei chemoterapeutei.

Po viešo pokalbio per televiziją E. Gustaitis įsitikino, kad tai žmonėms labai reikalinga. Jo kontaktus susirado daug melanoma sergančių žmonių, kurie rašo Edmundui laiškus, prašo patarimų, dalijasi patirtimi. Altruizmu trykštantis gižietis likimo broliams ir sesėms bando įteigti optimizmo, tikėjimo ateitimi ir džiaugtis gyvenimu.

Su onkologais daug bendravęs vyras puikiai žino: tik tikintis savo pergale žmogus gali kovoti su liga ir ją nugalėti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas