„Santaka“ / Minime kraštiečio šimtąjį gimtadienį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-20 08:18

Dalinkitės:  


Petras Karuža 1929 m.

Minime kraštiečio šimtąjį gimtadienį

Vilkaviškio šaulių kuopos patalpose gegužės 6 dieną paminėsime Petro Karužos 100-ojo gimtadienio jubiliejų. Ta proga naujai įstoję jaunieji šauliai priims jaunojo šaulio pasižadėjimą, aplankysime Karužų šeimos kapą, pabendrausime. Gavę nuotraukų iš Krašto muziejaus fondų, šiai progai parengėme ir išleidome lankstinuką.



Veržėsi į mokslą

Petras Antanas Karuža gimė Šiaurės Anglijoje (Škotijoje), netoli Glasgo, 1906 m. balandžio 17 d. Andriaus ir Katrės Karužų šeimoje. Tėvas dirbo anglių kasyklose ir geležies fabrikuose.

1912 m. birželio mėnesį šeima grįžo į Lietuvą. Prasidėjus I pasauliniam karui tėvas Andrius buvo paimtas į rusų kariuomenę ir šeimai atėjo sunkus metas. Karo audroje sudegė namai Alvite ir šeima persikėlė į Vokiškėlių kaimą.

Skaityti tėvai tegalėjo tik iš maldaknygių, o rašyti visai nemokėjo, todėl Petras namuose pats išmoko gerai skaityti iš maldaknygės ir pasakų knygos, kurią padovanojo Alvito klebonas.

Tuo metu ėmė girdėtis Lietuvos nepriklausomybės balsas: pradėjo tvertis draugijos, steigtis suaugusiųjų kursai. Kad ir mažas, Karužų Petriukas įstojo į Vilkaviškio suaugusių kursus, iškart į antrąjį. Čia išmoko taisyklingai skaityti, rašyti, įgijo tikybos ir istorijos žinių. Kitais metais įstojo į Vilkaviškio pradinę mokyklą, kurią 1920 metais baigė. Pasimokęs Vilkaviškio vidurinėje mokykloje, mokslą tęsė „Žiburio“ gimnazijoje, ir ją baigė 1928 metais. Mokėsi labai gerai. Ypač mėgo literatūrą, kalbas ir visuomeninius mokslus. Gimnazijoje dirbo platų visuomeninį darbą, steigė įvairias organizacijas.



Subūrė šaulius

Petrui Karužai, besimokant gimnazijoje, patiko Lietuvos kariuomenė ir šaulių organizacija. Kaip auką šauliams, parašė ilgą straipsnį „Už tėvynę“.

Petrui kilo mintis suburti gimnazistus į šaulių būrį, kuris vėliau buvo kaip pavyzdys kitoms jaunimo organizacijoms. Pradžioje šauliai neturėjo šautuvų, todėl vietoj jų naudojo lazdas, kurias priglaudę prie peties, žygiuodavo miesto gatvėmis. Vėliau karinį apmokymą su šautuvais vesdavo kariuomenės karininkai. Kai 1926 metų rudenį pasklido gandas apie komunistų sukilimą, Vilkaviškio šaulių rinktinės vadas kapitonas Lelešius rinktinės būstinėje esančius ginklus išdalijo šauliams. Gimnazistai, parsinešę šautuvus, slėpdavo namuose, kad, kilus neramumams, skubiai su ginklais rinktųsi į paskirtą vietą – prie senųjų žydų kapinių. Po gruodžio 17 dienos perversmo šauliai naktimis budėdavo Vilkaviškio gatvėse. Buvo gandų, kad komunistai gali apsupti būstinę ir bažnyčią, kai gimnazistai sekmadieniais dalyvaudavo pamaldose. Keletas gimnazistų šaulių budėdavo prie bažnyčios su ginklu.



Liga pakirto pačiame žydėjime

1928 metų rugsėjo 6 dieną P.Karuža įstojo į Lietuvos universiteto (Vytauto Didžiojo) Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos skyrių, kur studijavo lietuvių literatūrą ir kalbą, sociologiją, o Humanitarinių mokslų fakultete – prancūzų literatūrą. 1934 metais jis perėjo į Humanitarinių mokslų fakultetą, kur studijavo lituanistiką, prancūzų literatūrą ir pedagogiką. Paskutiniais metais P.Karuža buvo išklausęs visą kursą ir išlaikęs daug egzaminų. Sunkios gyvenimo sąlygos vertė ieškotis darbo, todėl P.Karuža bendradarbiavo su daugeliu laikraščių ir žurnalų. Buvo parengęs išleisti rinkinį „Giesmės apie daiktus ir žmones“, bet daug žadėjusio poeto, publicisto ir žurnalisto veiklą 1933 m. kovo 15 d. nutraukė netikėta mirtis. P.Karuža buvo palaidotas Kauno kapinėse, vėliau palaikai perkelti į Karužų šeimos kapą Vilkaviškio kapinėse.

1993 metų birželio 5 dieną Vilkaviškio šaulių kuopai buvo suteiktas Petro Karužos vardas.

Daug medžiagos apie P.Karužos veiklą saugoma Vilkaviškio krašto muziejuje bei šaulių kuopos būstinėje. Karužų šeimos kapą prižiūri ir įvairiomis progomis aplanko P.Karužos kuopos šauliai veteranai bei jaunieji šauliai.



Romualdas RAMANAUSKAS

Vilkaviškio Petro Karužos šaulių kuopos vadas




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas