„Santaka“ / Kito link

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-05-23 16:18

Dalinkitės:  


Kito link

Bažnyčia (2)



Bizantijos imperatorius Justinas 537 m. Konstantinopolyje pastatė puikią Hagia Sophia (liet. Šventoji Išmintis) katedrą, kuri apibendrino visą krikščioniškos imperijos didybę ir joje klestinčio tikėjimo gilumą. Ši katedra tapo bizantiško stiliaus etalonu, jo principų visos Rytų bažnyčios laikosi iki šiandien.

Vakarinė Romos imperijos dalis 476 m. išgyveno audringą tautų kraustymosi pradžią. Tautos ir valstybės viena po kitos priėmė krikštą. Jų atsinešta kultūra jungėsi su Romos kultūros prisodrintu krikščionių tikėjimu. Besiformuojanti krikščioniška visuomenė savo naują požiūrį į pasaulį išreiškė romantinio stiliaus bažnyčiose.

XII–XV a., kada Bažnyčia vadovavo ne vien tik paskirų žmonių tikėjimui, bet ir mokslui, kultūrai, visuomenės gyvenimui, taip pat tvarkė valdovų ir imperatorių reikalus, gimė sudėtingasis, puošnus ir stebinantis gotikinis bažnyčių stilius. Irstant viduramžių visuomenei, įsiviešpatavusios renesanso idėjos atnešė naujas nuotaikas liturgijoje ir visame bažnytiniame gyvenime. Tai pagimdė bažnytinį renesanso stilių. Bažnyčios pastangos gintis nuo protestantizmo idėjų pasireiškė baroko stiliumi, kuriame atsispindėjo liturginis to meto pakilimas, alegorijų pamėgimas, net užmirštant bažnyčioje susirinkusius melstis žmones. Eklektinių bažnyčių stilistikoje atsispindi XVIII–XIX a. Vakarų visuomenės dvasiniai ieškojimai. Mūsų laikų modernistinio stiliaus bažnyčiose ryškūs architektūros mokslo laimėjimai, veržlumas.

Nagrinėjant visą bažnyčių stilistiką pripažįstama, jog geriausiai jos liturginei Bažnyčios praktikai buvo pritaikytos senovėje. Bažnyčiose susirinkusi bendruomenė turėjo aiškią savo erdvę, jos priešakyje buvo altorius, apsuptas kunigų. Keturkampė bažnyčios erdvė buvo padalyta į tris navas, perskirtas šoninio transepto, bet visos šios trys erdvės sueidavo į centrą – altorių. Jis stovėjo taip, kad buvo ne vien regimasis, bet ir viso pastato centras. Kartais šį centrą pabrėždavo ir virš altoriaus pastatytas baldakimas ar net kupolas. Altoriaus reikšmingumą pabrėžė ir tai, kad šalia jo stovėjo vyskupo sostas, iš kurio ganytojas vadovavo visam liturginiam šventimui. Netoli altoriaus stovėjo ir dvi sakyklos, iš kurių lektoriai skaitė šventuosius biblinius tekstus ir diakonai skelbė Evangeliją. Vyskupo sostas stovėjo apsidės centre už altoriaus ant paaukštinimo, tad bendruomenė galėjo jį aiškiai matyti ir girdėti. Sakyklos buvo altoriaus priešakyje ir truputį pakeltos. Sakykla, iš kurios skaitoma Evangelija, – aukštesnė ir labiau papuošta. Abiejose vyskupo sosto pusėse stovėjo suolai kunigams, o diakonai ir kiti patarnautojai stovėdavo.



Klausimas pamąstyti: kaip jaučiuosi senose ir naujose bažnyčiose?



Kun. Rytis BALTRUŠAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas