„Santaka“ / Vaikams davė meilę ir laisvę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-05-23 16:09

Dalinkitės:  


Vytautas ir Vilija Lekešiai savo vaikams Godai (antra iš kairės), Barborai, Konradui ir Arnui įdiegė, kad šeima yra vertybė.

Vaikams davė meilę ir laisvę

Renata VITKAUSKIENĖ

„Ne šeima, o kumštis!“ – taip vilkaviškiečių Vilijos ir Vytauto Lekešių šeimą apibūdino akcijos „Mamų mama 2014“ rengėjai. Pasakodami apie keturių vaikų auginimą patys sutuoktiniai akcentavo laisvę, toleranciją, savarankiškumą ir meilę.



Šeima yra vertybė

„Darėme viską, kad vaikai taptų gražiais žmonėmis, visą laiką gyvenime buvo darbas, veiksmas. O per šventę „Žvaigždės motinoms“ stabtelėjau, pasižiūrėjau ir, atrodo, tik dabar pamačiau, kad mano šeima iš tiesų graži“, – savo mintimis pasidalijo gydytoja Vilija Lekešienė. Į Vilnių su tėvais išsiruošė visi keturi jų vaikai: Goda, Arnas, Konradas ir Barbora.

„Šaunu, kad stengiamasi tautai parodyti, jog šeima – gražus dalykas, vertybė, o valstybė, kuriai renginyje atstovavo jo globėjas Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, tai pripažįsta, – vienu balsu tvirtino V. ir V. Lekešiai. – Jauniems žmonėms svarbu padėti suvokti, kad nėra blogai būti šeimoje, auginti vaikus, parodyti, jog šeima nėra vien tik vargas, stokojimas, dalijimasis.“



Pas tikrą daktarą

Santuokoje 34 metus gyvenantys Lekešiai įsitikinę, kad gausios šeimos turi norėti ir vaikus auginti abu sutuoktiniai. Pirmagimiu tėvams buvo lemta džiaugtis tik porą metų. „Po šitos netekties man norėjosi kuo daugiau vaikų, – pasakojo V. Lekešienė. – Kai gimė antrasis mūsų vaikas, dukra Goda, man buvo 27-eri, o pagrandukės Barboros susilaukiau būdama 40-ies.“

V. Lekešienė tvirtino, kad sunkiausia auginti pirmą vaiką, labai sunku – antrą, nes tada namuose būna du mažyliai. Kur kas lengviau su trečiuoju, kuriam daugiau dėmesio jau skiria pirmieji vaikai. „Ketvirtąjį auginti išvis labai lengva. Būdavo, net pasiilgstu Barboros, kad galėčiau pasidžiaugti, nes visi ją šnekindavo ir man mažosios nebelikdavo“, – šypsodamasi prisipažino mama.

Dabar smagūs prisiminimai – net ir apie ligas. Gydytoja pasakojo, kaip vaikai patys prašydavosi į polikliniką ir ligoninę. „Vienas iš vaikų susirgęs man ir sako: „Mama, aš labai norėčiau, kad mane nuvežtum pas tikrą daktarą...“ Užregistravau į polikliniką, nuvedžiau, pasėdėjome, palaukėme, – pasakojo V. Lekešienė. – Barbora pasisakė, jog labai norėtų atsigulti į ligoninę ir pamatyti, kaip ten yra. Susirgusią paguldžiau, savaitę pasigydė. Juk šito jie buvo nematę, tik iš draugų girdėję.“



Mylėti ir netrukdyti

Lekešių šeimoje nebuvo griežtos disciplinos, ką vaikai privalo ar gali daryti, o ko – ne. „Pats geriausias auklėjimas – tiesiog mylėti ir netrukdyti vaikams būti patiems savimi. Jie patys parodo, kas yra ir kuria kryptimi eina, – bendrą abiejų su vyru požiūrį nusakė moteris. – Laisvė pas mus buvo labai propaguojama, leidome viską, kas vaikams buvo įdomu. Kambaryje važinėjo dviračiu, buvo sūpynės, sienelė laipioti, vyko lėlių spektakliai.“

Žmonai antrino V. Lekešius: „Vaikams buvome labai tolerantiški. Aplinkiniai sakydavo, kad leidžiame per daug, bet man tai atrodė normalu. Vaikas paauglystėje turi patirti, kad jis pats atsako už savo veiksmus, turi pratintis iš anksto apgalvoti elgesį. Diskutuodamas klausdavau: „Ar norite, kad paauglystė būtų audringa ir greitai baigtųsi, ar kad ji užsitęstų iki pensijos?“

Augindami vaikus, o ypač jaunėlę Barborą, tėvai suteikė jiems daug savarankiškumo. „Nesavarankiškumas – ne vaikų, o tėvų problema. Supratimas, kiek savarankiškumo duoti, atsiranda su patirtimi“, – tvirtino V. Lekešius.

Liberalioje atmosferoje užaugusių Lekešių vaikų profesijų pasirinkimai – gana solidūs. Goda tapo medike, Arnas baigė edukologijos mokslus, Konradas studijuoja karybą, o abiturientė Barbora mąsto apie karo gydytojos kelią.

Atsigręžusi į metą, kai augo vaikai, V. Lekešienė gailisi tik to, kad negalėjo jiems skirti daugiau laiko. „Mano vaikai ir jų poreikiai labai skirtingi. Laiką, kurį galėjau skirti jų lavinimui, sveikos psichologinės savijautos formavimui, reikėjo dalyti į keturias dalis, – kalbėjo Vilija. – Vienas iš jų laiko trūkumą man labai akcentuodavo. Matydamas, kad aš užsiėmusi ar skubu išeiti, paskutinę akimirką užduodavo tokį klausimą, į kurį greitai neatsakysi. Turbūt norėjo mano dėmesio, kad išklausyčiau, o gal – kad jis tą akimirką būtų svarbesnis už kitus mamos reikalus?..“

Tačiau V. Lekešius savo vaikų motiną pirmiausia apibūdino kaip suspėjančią, nepaisant to, jog anuomet žmonos medikės darbo grafikas buvo nepalankus auginti vaikus.



Sveikata ir mokslas

Kokia buvo gausios šeimos buitis, kaip planuojamos išlaidos? V. Lekešius, kraštovaizdžio inžinierius, atsakė lakoniškai: „Dalytis smarkiai reikia.“

„Kai pirmąjį auginau, nė skalbimo mašinos nebuvo. Skalbimas rankomis, vystyklai, jų džiovinimas namuose tęsėsi ketverius metus. Kai Vytautas 1986-aisias iš kažkur partempė man automatinę skalbimo mašiną, prasidėjo gyvenimas! – prisiminė V. Lekešienė. – O kai gimė Barbora, pajutau, kaip dabartinėmis sąlygomis lengva auginti vaikus. Laikausi nuostatos, kad mokslui ir sveikatai pinigų niekada negailėsime. Tai prioritetai. Visus vaikus leidome į muzikos mokyklą, į būrelius, dabar kai kurie lanko kalbų kursus.“

Kai šeima gavo kvietimą į iškilmes, į Nacionalinį dramos teatrą pasižiūrėti spektaklio, Mamų mamos rinkimuose dalyvavusiai V. Lekešienei tai buvo dvigubai malonu.

„Buvo džiugu, kad pagaliau mes, visa šeima, važiuojame į spektaklį! Vaikams augant tai padaryti visiems drauge būdavo sudėtinga ne tik finansiškai – juk šeši jau netelpame į automobilį. Todėl mane pradžiugino ne tik šventė, dovana, padėka, bet ir kelionė į teatrą“, – smagią dieną prisiminė V. Lekešienė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas