„Santaka“ / Įvertintas garbės ženklu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-05-20 08:23

Dalinkitės:  


Veterinarijos gydytojas Gintautas Šeškas už nuopelnus apdovanotas VMVT antrojo laipsnio garbės ženklu.

Autorės nuotr.


Įvertintas garbės ženklu

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Veiklos dešimtmetį šiais metais švenčianti Gintauto ir Aldonos Šeškų įkurta smulkiųjų gyvūnų klinika gali didžiuotis savo pasiekimais. Baltrušių kaime (Šakių r.), iškart už Pilviškių, įsikūrusi IĮ „ Veterinarijos pagalba“ turi būrį lojalių klientų, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiemet G. Šešką apdovanojo antrojo laipsnio garbės ženklu.

Gintautas yra aukštaitis. Žmona Aldona kilusi iš mūsų rajono. Abu jie baigę Veterinarijos akademiją. Ten ir susipažino. Steigdama kliniką, šeima susikūrė darbo vietas sau. Pagal profesionalių projektuotojų parengtą projektą Šeškai perstatė, rekonstravo ūkinį pastatą. Jis virto šiuolaikine, europinius standartus atitinkančia klinika. Prieš 10 metų čia įrengti apžiūrų-procedūrų, gydytojo kabinetai, priimamasis, operacinė, medikamentų apsaugos spintos, užkrečiamųjų ligų blokas.

Teko paklusti įvairiausiems reikalavimams: ištirti vandenį, laikytis patalpų apšvietimo normų. Prieš keletą metų įsigytas ultragarso aparatas.

G. Šeškas sakė, jog tuomet tai buvo pirmoji tokia moderni smulkiems gyvūnams veterinarinę pagalbą teikianti klinika Marijampolės regione, o gal ir visoje Lietuvoje.

Iš pradžių šeima planavo pasinaudoti Europos fondų parama, bet vėliau nutarė investuoti tik savo lėšas. Dalį jų pasiskolino iš giminaičių. Statybos buvo pradėtos 2003 m. gruodį, o įkurtuvės atšvęstos 2004 m. gegužės 1 dieną. Per dešimtmetį ši klinika tapo modernia ne tik gyvūnus gydančia, bet ir juos apgyvendinančia įstaiga. Čia įrengtas gyvūnų viešbutis, kuriame šeimininkai gali palikti ne tik kates ir šunis. Jame yra gyvenęs vėžlys, kitokie egzotiniai gyvūnai.

Savo pozicijų klinika neužleidžia ir dabar. Reta veterinarinė klinika naudojasi ultragarso aparatu, o gydymą dėlėmis gyvūnams G. ir A. Šeškai pradėjo taikyti patys pirmieji.

– Kūrėmės pamažu, bet visada tikėjome tuo, ką darome, – kalbėjo veterinarijos gydytojas G. Šeškas. – Aš visada vadovavausi žymaus chirurgo Jurgio Brėdikio žodžiais, kad gyvybių – nesvarbu, žmogaus ar gyvūno – gelbėti neturėtų tie, kuriems tai yra tik pragyvenimo šaltinis. Mūsų klientai – žmonės, kurie supranta, jog gyvūnas yra ne žaislas ir turi savus poreikius.

Pasak G. Šeško, jam visada liūdna matyti, kaip kenčia daugiabučiuose laikomi didžiuliai keturkojai, kurie išvedami pasivaikščioti į lauką kelioms minutėms dukart per dieną. Veterinaras sakė neįsivaizduojantis, kaip nedideliame bute gali gyventi, pavyzdžiui, vokiečių aviganis, nes jam vietos reikia beveik tiek pat, kiek dviem žmonėms.

Ypač sunku aktyvių veislių šunims. Juos šeimininkai išveda pasivaikščioti 2–3 kartus per parą, o tokiems augintiniams reikia kasdien nubėgti po kelias dešimtis kilometrų. Nuo tokio gyvenimo gyvūnus užklumpa plaučių ir sąnarių ligos. Kaimuose laikomi šunys daug sveikesni, nes gyvena aplinkoje, labiau atitinkančioje jų poreikius.

G. Šeškas teigė, jog dažniausia gyvūnų ligų priežastis – nuolatinis šėrimas sausu maistu. Todėl pas veterinarą atvežamų pacientų tyrimai daugiausia rodo inkstų ir kepenų ligas. Gydytojas patarė pasidomėti ėdalo sudėtimi.

– Šiuo metu į sausus ėdalus uždrausta dėti organinių medžiagų. Ypač pavojinga gyvūnams duoti pašarų, į kurių sudėtį įeina kviečiai. Jų aminorūgščių sudėtis yra tokia, kad gyvūno organizme gaminami netikrieji riebalai – lipoidai. Jie „apkrauna“ kepenis ir vystosi riebalinė kepenų distrofija. Štai iš kur kepenų ligos, – sakė veterinarijos gydytojas. – Dabar jau ir reklamuojant šunų bei kačių ėdalus stengiamasi pabrėžti, kad jie yra be kviečių. O kiek metų mūsų augintiniai buvo šeriami kviečių pagrindu pagamintais ėdalais? Be to, į visą šunims skirtą ėdalą dedama riebalų, tad būtina jį laikyti vėsiai ir tamsiai. O ar kas nors apie tai žino ir taip daro? Netinkamai laikomi riebalai skyla į nuodingas medžiagas ir gadina gyvūno inkstus. Štai ir atsakymas į klausimą, kodėl „pas Šešką“ ištisai nustatomos kepenų ir inkstų ligos.

G. Šeško klinikoje yra ultragarso aparatas, kuriuo nuodugniai galima ištirti organų pakitimus. Nepakanka vien pasakyti, kad augintinis negaluoja, nes galbūt „kažką suėdė“. Norint nustatyti ligą, būtina atlikti tyrimus, o ne eksperimentuoti skiriant vaistus iš akies.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas