„Santaka“ / Istorinio momento akivaizdoje – švento džiaugsmo ašaros

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-05-16 17:11

Dalinkitės:  


Piligrimų kelionės vadovo – Keturvalakių parapijos klebono kun. Ryčio Baltrušaičio rankose iškelta trispalvė kepuraitė buvo orientyras klaidžioje maldininkų minioje.

Istorinio momento akivaizdoje – švento džiaugsmo ašaros

Tai tik nuotrupos kelio, kurį teko nukeliauti, norint dalyvauti popiežių Jono XXIII ir Jono Pauliaus II paskelbimo šventaisiais ceremonijoje.

Balandžio 23 diena. 4 valandą ryto aukoju šv. Mišias Keturvalakių parapijos bažnyčioje. Dar miega net ir tie, kurie anksčiausiai keliasi melžti karvių. Bent kartą klebonas anksčiausias. Bet tik išskirtine proga – prasideda kelionė į Romą, kur tiek kartų būta, bet niekada tokia proga – Bažnyčios vyrai skelbiami šventaisiais.

Po poros valandų nuo Marijampolės bazilikos pajuda keturiasdešimties piligrimų autobusas į šventąjį miestą. Kelionė ilga, bet pripildyta veiklos, buvimo drauge džiaugsmo. Tad po trumpos maldos susipažįstame: pavieniai žmonės, šeimos, jauni ir kam „virš penkiasdešimt“... Visų troškimas – Roma, Vatikanas, popiežius Pranciškus ir naujų šventųjų patyrimas.

Balandžio 24 diena. Naktį pailsėję Brno miesto (Čekija) viešbutėlyje, ryte geros nuotaikos kupini leidžiamės toliau į maldingą kelionę. Ją paįvairina gyvos „Kanonizacijos radijo“ laidos, kuriose pristatomos abiejų šventaisiais skelbtinų popiežių biografijos, darbai, linksmieji gyvenimo perliukai.

O aplinkui – kalnai... Alpės... Daugelis alpėja iš nuostabos, fotografuoja, kitų žvilgsniai sustingę ties snieguotomis viršūnėmis. Austrija lieka už nugaros. Kirtus Italijos sieną, pradžiunga širdis: kažkas sava, padeda italų kalbos pradžiamokslis, kurio pakanka, kad gerai jaustumeisi. Jau pirmoje degalų kolonėlėje iš nepertraukiamo itališko čiauškėjimo suvokiame, jog čia gyvenimas verda.

Pavakariu įvažiuojame į Ferarą – studentų miestą, kuriame ir apsistojame. Viešbučio registratūroje dirbantis vaikinas paklausęs, kur mano grupės jaunimas, šypteli, kai atsakau, kad jaunimu jie iš tiesų kažkada buvo...

Balandžio 25 diena. Leidžiamės tolyn. Kelyje – virtinė autobusų, kurių numeriuose dvi mums gerai pažįstamos raidės – PL. Suprantame, kad Lenkijos vėliavų Romoje matysime daug.

Išlipame didžiojoje Termini stotyje ir metro švilpiame į Vatikaną. Šv. Petro bazilikos kupolą įveikia net širdies operacijas turėjusieji žmonės – tai kas, kad teko lipti ir keturiomis, bet Roma – kaip ant delno. Bazilikoje – eilės prie naujų šventųjų kapų. Malda.

Mūsų viešbutis, deja, ne Romoje – joje vietos jau seniai nebuvo. Svečių namai „Da Giovanni“, kuriuose apsistojame, už Romos, itališkuose kolektyviniuose soduose. Mus pasitiko tipiškas italas Giovanni, kurio darbo sistema – nesistemiškumas... Pasidalijame kambarius, kiek vėliau visi drauge vakarieniaujame. Itališka pasta, vynas, salotos, vaisiai. Tai atriša liežuvius ir sąnarius. Naktis.

Balandžio 26 diena. Reikės jėgų. Programa po Romą itin intensyvi. Koliziejus, Šv. Klemenso bazilika, Šv. Jono Laterane bazilika, Šv. Kryžiaus Jeruzalėje bazilika, Šv. Sebastijono katakombos, kuriose ekskursiją veda ten dirbantis lietuvis Donatas.

Kiekvieno vidinė baterija duoda signalą, kad reikia energijos papildymo. Kur geriau tai padarysi, jei ne katakombų prieigose, po senaisiais alyvmedžiais?

Keliaujame toliau: Quo Vadis bažnytėlė, Didžioji Šv. Marijos bazilika, Jėzaus bažnyčia ir kiti objektai.

Išskubame pas mūsų draugą Giovanni, kuris Lietuvoje yra viešėjęs net septynis kartus. Nuostabu! Itališka sriuba minestrone ir didžiulis mėsos kepsnys su salotomis. Vynas ir vaisiai – savaime suprantamas dalykas. Nakties labai nedaug. Lygiai trečią pajudame Romos link.

Balandžio 27 diena. Įveikę visas nepabudusių italų užtvaras, nešini trispalvėmis vieningai giedame giesmę „Glori, glori aleliuja“. Net Veronos italai su susižavėjimu stebi mus ir palaiko nuoširdžiais plojimais. Tą naktį non stop važiuojantis metro išduoda, kad mes nesame pirmieji... Artėjant Vatikano link, tvarkos prižiūrėtojai mus kreipia aplinkinėmis gatvėmis. Į aikštę nepateksime.

Nenuliūstame. Tačiau atėję į norimą vietą suprantame, kas yra silkės statinėje: statinė nesiplečia, o naujas silkes į ją vis grūda.

Dar tik 4.30 val., o šv. Mišių pradžia – 10 val. Ką veikti? Atsisėsti neįmanoma. Į tualetą norėti negalima. Italai skandalingai ieško sau asmeninės erdvės, lenkai įrodo, kad turi alkūnes. Nejauki sumaištis. Laikas po truputį tirpsta. Likus porai valandų iki iškilmių pradžios įjungiami lauko televizoriai: vaizdai iš Jono Pauliaus II gyvenimo ir apaštalinių kelionių. Mieliausias vaizdas – kai Jonas Paulius II lankosi Kryžių kalne.

Gerokai prieš dešimtą ima rinktis įvairių šalių vadovai. Gera pamatyti Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Jos ir mūsų asmenyje visa Lietuva čia, Romoje, prie apaštalų kojų.

Koncelebruoti ateina popiežius emeritas Benediktas XVI. Bažnyčia jį sveikina plojimais ir popiežiškojo vardo šūksniu. Popiežius Pranciškus pradeda vadovauti liturgijai, o kai praneša, kad neatšaukiamai šventaisiais paskelbiami Jonas XXIII bei Jonas Paulius II, nesulaikome švento džiaugsmo ašarų. Dėkingumas, pasiryžimas, nuoširdumas ir maldos tikrovė. O iš apsiblaususio dangaus išlindusi saulė paliudija, kad ir Dievas patvirtina šį Bažnyčios žingsnį.

Atgalios mus išnešė žmonių srovė. Dar keletą valandų pasižvalgę Vatikano prieigose, pajudėjome Asyžiaus link.

Balandžio 28 diena. Per stebuklą gavome galimybę švęsti Eucharistiją Porciunkulės bazilikoje. Vėliau – viduramžių Asyžius. Protu neaprėpiama didybė, net širdis, pasirodo, ribota sutalpinti potyrius. Tik nuostabos atodūsiai...

Toliau kelias driekiasi į Vilkaviškio vyskupijai brangią Paduvą, į Šv. Antano namus. Norintieji nuostabiai vakarą praleido mieste, aikštėse, picerijose, bazilikų prieigose ar mažomis grupelėmis savo kambariuose. Atveri langą, ištiesi ranką ir beveik gali pasiekti Šv. Antano baziliką, kurioje ankstų rytą sugužėję šventėme Mišias.

Balandžio 29 diena. Kelionė eina į pabaigą. „Kanonizacijos radijas“ ėmė transliuoti laidas, skirtas Šeimos metams. Visai neprailgo laikas, kai jau lipome iš autobuso Čekijoje paskutinės nakvynės ne namuose.

Balandžio 30 diena. Mūsų tikslas – namai, tačiau keliaujame per Krokuvą, kad galėtume aplankyti šv. Seserį Faustiną. Šioje vietoje taip pat turėjome galimybę švęsti Mišias.

Ir sužiuro mūsų žirgai namų link... Liko dėkojimų, naktinio Rožinio, liaudiškų dainų bei liudijimų laikas, kuris buvo brangesnis už kažkieno parduotą ferarį...

Kai gegužės pirmosios rytą, pusę ketvirtos, lipome iš autobuso, Marijampolės bazilikos kleve čiulbėjo paukščiai, tik kuklesni už itališkuosius čiauškalius. Mūsiškiai miegoti tikrai netrukdys...



Piligrimas kun. Rytis BALTRUŠAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas