|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-01-27 08:33
Dangyra APANAVIČIENĖ
Jungtinės Karalystės ambasados bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės surengtoje konferencijoje Vilniuje buvo kalbėta apie laisvo žmonių judėjimo problemas, paramą lietuvių bendruomenėms. Lietuviai užsienyje susibūrę į bendruomenes – visuomenines organizacijas, siekiančias išlaikyti tautinę kultūrą, stiprinti ryšius su Lietuva. Šiuo metu įregistruotos 35 valstybių bendruomenės. Jos sudaro Pasaulio lietuvių bendruomenę, kurios centras – Vilniuje. Ypač stiprios lietuvių bendruomenės susikoncentravę JAV, Kanadoje, Australijoje ir kitose šalyse, kur jos turi savo veiklos sistemą, ir naujai atvykusiems lietuviams belieka prie šių bendruomenių tik prisijungti. Tačiau dar tik pradeda kurtis tokios bendruomenės naujose Europos Sajungos šalyse, ir joms gyvuoti, o tuo labiau padėti spręsti vis naujai atvykstančių lietuvių problemas sunku. Ne ką gali pagelbėti ir užsienio valstybėse įsikūrusios mūsų šalies diplomatinės atstovybės. Lietuva jų turi 51. Konsulinę pagalbą teikia 44. Kaip sakė Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas P.Anusas, vienas konsulas paprastai priima daugiau nei šimtą savų ir užsienio piliečių. Dažnai kreipiasi bei prašo padėti ir darbo svetimoj šaly neradę bei pinigų neturintys lietuvaičiai. Tačiau tokioms reikmėms atstovybei lėšų neskirta, ir tik iš savo kišenės paėmęs kažkiek pinigų konsulas gali pagelbėti. Bet tai nėra išeitis, visiems padėti neįmanoma. Taigi žmonės, pasiryžę vykti į užsienį, patys turi viską gerai apgalvoti ir tam pasiruošti, kad vėliau nekiltų problemų patiems ir jų nepridarytų kitiems. Konferencijos dalyvių nuomone, mūsų valstybės atsakingoms institucijoms, tarp jų – ir savivaldybėms pats laikas susirūpinti suaktyvėjusiais migraciniais procesais. Tuo labiau, kad valstybėje vis labiau juntama proto nutekėjimo problema. Pradeda stigti ir kvalifikuotos darbo jėgos statybų, aptarnavimo, kitose srityse. Taigi valdžia privalo padaryti viską, kad jauni žmonės rastų vietą savo tėvynėje. Bet kol kas žmonės masiškai išvyksta iš Lietuvos, o valstybei tenka rūpintis ir svetur įsikūrusiųjų lietuvių reikalais. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja V.Bagdonavičienė pasakojo, kad valstybė stengiasi padėti išeivijai. Jau penkeri metai Lietuvoje veikia paramos užsienio lietuviams programa. Vyriausybė patvirtinusi Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo 2004–2006 metų programą, apimančią švietimą, kultūrą, socialines problemas. Bendruomenės, pateikę projektus ir gavę lėšų, jau nuo mokyklos gali pradėti mokyti savo vaikus gyventi daugiakultūrėje aplinkoje. Jos steigia sekmadienines mokyklėles, moko lietuvių kalbos, supažindina su savo tėvynės istorija ir kultūra. Su tokiomis pačiomis problemomis susiduria ir kitos naujosios ES šalys (Lenkija, Latvija, Vengrija, kt.), kurių žmonės išvykę gyventi kitur, ir jiems taip pat būtina savos šalies parama. Vis aktyviau lietuviai kuriasi Jungtinės Karalystės šalyse: Anglijoje, Šiaurės Airijoje, Škotijoje. Kaip sakė Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės vicepirmininkė Ž.Ilgūnaitė, pastaruoju laikotarpiu bendruomenių veikla labai pasikeitė, išaugo skyriai, Oksforde susikūrė lietuvių studentų skyrius. Ypač stipri lietuvių bendruomenė Londone, kur gyvena, dirba arba mokosi per 50 tūkst. mūsų tautiečių. Čia veikia ir kuriasi naujos lituanistinės mokyklos, išlaikomos tėvų. Tačiau lietuvių kalbai ir kultūrai išsaugoti to nepakanka, lietuvių vaikų nutautėjimas – akivaizdus, todėl, Ž.Ilgūnaitės nuomone, būtina ir Lietuvos pagalba. Vicepirmininkė kreipėsi pagalbos į Lietuvos švietimo ir mokslo ministeriją bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, bet didesnių rezultatų kol kas nėra. Pirmoji lietuvių banga Jungtinės Karalystės šalis užplūdo 19-ojo amžiaus viduryje. 20-ojo amžiaus pradžioje susikūrė pirmosios lietuvių bendruomenės. Antroji banga į Didžiąją Britaniją plūstelėjo po II Pasaulinio karo. Nuo 1947 m. čia leidžiamas laikraštis „Europos lietuvis“. Daugiausia mūsų tautiečių atvyko su trečiąja, pačia didžiausia, banga po 1990 metų. Bet ypač migracijos procesai suaktyvėjo po 2004 m. gegužės 1-osios, kai Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare ir lietuviams buvo atvertas kelias į Didžiąją Britaniją. Būtent po šios datos sumažėjo ir nesklandumų su žmonėmis, atvykusiais dirbti į Didžiąją Britaniją, nes jų darbas buvo legalizuotas. Šios šalies Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2004 m. gegužės iki rugsėjo užsiregistravo 80 tūkstančių 730 užsieniečių, lig tolei dirbusių nelegaliai. Savo darbą šioje šalyje įteisino ir 14 tūkst. 590 lietuvių, dauguma jų – jauni (18-34 metų) nevedę žmonės. Be lietuvių, Didžiojoje Britanijoje dirba, mokosi ir gyvena daug lenkų (tai pati didžiausia emigrantų grupė), slovakų, vengrų, čekų, latvių ir kitų naujųjų Europos Sajungos šalių gyventojų. Tarp didžiulės išvykusių žmonių masės, be abejo, yra ir daug tokių, kurie savo blogu elgesiu teršia Lietuvos vardą, sukuria prastą mūsų šalies įvaizdį. Tai, kas galbūt pateisinama mūsų šalyje, visiškai nesuprantama užsieniečiams. Vietos gyventojai stebisi, kad lietuviai, atvykę į jų šalį, miega automobiliuose. O kaip mūsiškiai vairuoja? Neduok, Dieve, kas nors pabandys aplenkti! Policininkus stebina ir lietuvių bendravimas: sustabdyti mūsų tėvynainiai iš paskutiniųjų ginčijasi, bandydami paneigti savo kaltę, kas taip pat nesuprantama užsienio šalyse. Na, o ką jau kalbėti apie lietuvių tarpusavio kivirčus, kriminalinius nusikaltimus, nuo kurių mirga užsienio spaudos puslapiai... Tarp pavojingiausių šalių, kuriose klesti šie dalykai, minimos Ispanija, Vokietija, Rusija, Lenkija, Jungtinė Karalystė. Čia dažniau nei kitur pasitaiko teroro atvejų, svetimšalių darbas ne visuomet saugus. Kriminalinių įvykių, avarijų metu užsienio šalyse žūsta nemažai mūsų tautiečių. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas P.Anusas pateikė tokius skaičius. 2000-aisiais metais buvo išduoti 178 leidimai mirusiųjų palaikams į Lietuvą parvežti, 2001 m. – 216, 2002 m. – 211, 2003 m. – 255. Skaičiai – apytiksliai, bet jie auga. Tačiau niekas negali suskaičiuoti tų žmonių, kurie į užsienį buvo išvykę dirbti nelegaliai ir atsitikus nelaimei dėl įvairių priežasčių amžiams buvo palikti ilsėtis svetimoje žemėje. Kaip pažymėjo P.Anusas, tik dalis lietuvių, išvykusių gyventi ir dirbti į užsienį, pasižymi iš neigiamos pusės. Kur kas daugiau puikių mūsų šalies žmonių sėkmingai integruojasi į tų šalių gyventojų ir lietuvių bendruomenes, sąžiningai dirba, siekia karjeros ir susikuria sau ir savo šeimai puikią ateitį. Publikuota: 2005-01-27 08:33:28 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|