„Santaka“ / Tūkstančiai lietuvių palieka tėvynę ir kuriasi svetur

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-01-27 08:33

Dalinkitės:  


Tūkstančiai lietuvių palieka tėvynę ir kuriasi svetur

Dangyra APANAVIČIENĖ

Tikslių žinių nėra, bet manoma, kad iš viso įvairiose pasaulio šalyse gyvena apie pusantro milijono lietuvių kilmės asmenų. Vien per nepriklausomybės laikotarpį iš Lietuvos išvyko 300–500 tūkst. žmonių. Vieni jų grįžta į tėvynę, kiti visam laikui įsitvirtina svetimoje šalyje.

Jungtinės Karalystės ambasados bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės surengtoje konferencijoje Vilniuje buvo kalbėta apie laisvo žmonių judėjimo problemas, paramą lietuvių bendruomenėms.



Nepagelbės ir konsulas

Lietuviai užsienyje susibūrę į bendruomenes – visuomenines organizacijas, siekiančias išlaikyti tautinę kultūrą, stiprinti ryšius su Lietuva. Šiuo metu įregistruotos 35 valstybių bendruomenės. Jos sudaro Pasaulio lietuvių bendruomenę, kurios centras – Vilniuje.

Ypač stiprios lietuvių bendruomenės susikoncentravę JAV, Kanadoje, Australijoje ir kitose šalyse, kur jos turi savo veiklos sistemą, ir naujai atvykusiems lietuviams belieka prie šių bendruomenių tik prisijungti. Tačiau dar tik pradeda kurtis tokios bendruomenės naujose Europos Sajungos šalyse, ir joms gyvuoti, o tuo labiau padėti spręsti vis naujai atvykstančių lietuvių problemas sunku.

Ne ką gali pagelbėti ir užsienio valstybėse įsikūrusios mūsų šalies diplomatinės atstovybės. Lietuva jų turi 51. Konsulinę pagalbą teikia 44. Kaip sakė Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas P.Anusas, vienas konsulas paprastai priima daugiau nei šimtą savų ir užsienio piliečių.

Dažnai kreipiasi bei prašo padėti ir darbo svetimoj šaly neradę bei pinigų neturintys lietuvaičiai. Tačiau tokioms reikmėms atstovybei lėšų neskirta, ir tik iš savo kišenės paėmęs kažkiek pinigų konsulas gali pagelbėti. Bet tai nėra išeitis, visiems padėti neįmanoma. Taigi žmonės, pasiryžę vykti į užsienį, patys turi viską gerai apgalvoti ir tam pasiruošti, kad vėliau nekiltų problemų patiems ir jų nepridarytų kitiems.



Būtina valstybės parama

Konferencijos dalyvių nuomone, mūsų valstybės atsakingoms institucijoms, tarp jų – ir savivaldybėms pats laikas susirūpinti suaktyvėjusiais migraciniais procesais. Tuo labiau, kad valstybėje vis labiau juntama proto nutekėjimo problema. Pradeda stigti ir kvalifikuotos darbo jėgos statybų, aptarnavimo, kitose srityse. Taigi valdžia privalo padaryti viską, kad jauni žmonės rastų vietą savo tėvynėje.

Bet kol kas žmonės masiškai išvyksta iš Lietuvos, o valstybei tenka rūpintis ir svetur įsikūrusiųjų lietuvių reikalais.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja V.Bagdonavičienė pasakojo, kad valstybė stengiasi padėti išeivijai. Jau penkeri metai Lietuvoje veikia paramos užsienio lietuviams programa.

Vyriausybė patvirtinusi Užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo 2004–2006 metų programą, apimančią švietimą, kultūrą, socialines problemas. Bendruomenės, pateikę projektus ir gavę lėšų, jau nuo mokyklos gali pradėti mokyti savo vaikus gyventi daugiakultūrėje aplinkoje. Jos steigia sekmadienines mokyklėles, moko lietuvių kalbos, supažindina su savo tėvynės istorija ir kultūra.

Su tokiomis pačiomis problemomis susiduria ir kitos naujosios ES šalys (Lenkija, Latvija, Vengrija, kt.), kurių žmonės išvykę gyventi kitur, ir jiems taip pat būtina savos šalies parama.



Saugo kalbą ir kultūrą

Vis aktyviau lietuviai kuriasi Jungtinės Karalystės šalyse: Anglijoje, Šiaurės Airijoje, Škotijoje. Kaip sakė Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės vicepirmininkė Ž.Ilgūnaitė, pastaruoju laikotarpiu bendruomenių veikla labai pasikeitė, išaugo skyriai, Oksforde susikūrė lietuvių studentų skyrius. Ypač stipri lietuvių bendruomenė Londone, kur gyvena, dirba arba mokosi per 50 tūkst. mūsų tautiečių. Čia veikia ir kuriasi naujos lituanistinės mokyklos, išlaikomos tėvų. Tačiau lietuvių kalbai ir kultūrai išsaugoti to nepakanka, lietuvių vaikų nutautėjimas – akivaizdus, todėl, Ž.Ilgūnaitės nuomone, būtina ir Lietuvos pagalba.

Vicepirmininkė kreipėsi pagalbos į Lietuvos švietimo ir mokslo ministeriją bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, bet didesnių rezultatų kol kas nėra.



Įteisino savo darbą

Pirmoji lietuvių banga Jungtinės Karalystės šalis užplūdo 19-ojo amžiaus viduryje. 20-ojo amžiaus pradžioje susikūrė pirmosios lietuvių bendruomenės. Antroji banga į Didžiąją Britaniją plūstelėjo po II Pasaulinio karo. Nuo 1947 m. čia leidžiamas laikraštis „Europos lietuvis“. Daugiausia mūsų tautiečių atvyko su trečiąja, pačia didžiausia, banga po 1990 metų. Bet ypač migracijos procesai suaktyvėjo po 2004 m. gegužės 1-osios, kai Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare ir lietuviams buvo atvertas kelias į Didžiąją Britaniją.

Būtent po šios datos sumažėjo ir nesklandumų su žmonėmis, atvykusiais dirbti į Didžiąją Britaniją, nes jų darbas buvo legalizuotas. Šios šalies Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2004 m. gegužės iki rugsėjo užsiregistravo 80 tūkstančių 730 užsieniečių, lig tolei dirbusių nelegaliai. Savo darbą šioje šalyje įteisino ir 14 tūkst. 590 lietuvių, dauguma jų – jauni (18-34 metų) nevedę žmonės. Be lietuvių, Didžiojoje Britanijoje dirba, mokosi ir gyvena daug lenkų (tai pati didžiausia emigrantų grupė), slovakų, vengrų, čekų, latvių ir kitų naujųjų Europos Sajungos šalių gyventojų.



Kenkia šalies įvaizdžiui

Tarp didžiulės išvykusių žmonių masės, be abejo, yra ir daug tokių, kurie savo blogu elgesiu teršia Lietuvos vardą, sukuria prastą mūsų šalies įvaizdį.

Tai, kas galbūt pateisinama mūsų šalyje, visiškai nesuprantama užsieniečiams. Vietos gyventojai stebisi, kad lietuviai, atvykę į jų šalį, miega automobiliuose. O kaip mūsiškiai vairuoja? Neduok, Dieve, kas nors pabandys aplenkti! Policininkus stebina ir lietuvių bendravimas: sustabdyti mūsų tėvynainiai iš paskutiniųjų ginčijasi, bandydami paneigti savo kaltę, kas taip pat nesuprantama užsienio šalyse. Na, o ką jau kalbėti apie lietuvių tarpusavio kivirčus, kriminalinius nusikaltimus, nuo kurių mirga užsienio spaudos puslapiai...

Tarp pavojingiausių šalių, kuriose klesti šie dalykai, minimos Ispanija, Vokietija, Rusija, Lenkija, Jungtinė Karalystė. Čia dažniau nei kitur pasitaiko teroro atvejų, svetimšalių darbas ne visuomet saugus. Kriminalinių įvykių, avarijų metu užsienio šalyse žūsta nemažai mūsų tautiečių.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas P.Anusas pateikė tokius skaičius. 2000-aisiais metais buvo išduoti 178 leidimai mirusiųjų palaikams į Lietuvą parvežti, 2001 m. – 216, 2002 m. – 211, 2003 m. – 255. Skaičiai – apytiksliai, bet jie auga. Tačiau niekas negali suskaičiuoti tų žmonių, kurie į užsienį buvo išvykę dirbti nelegaliai ir atsitikus nelaimei dėl įvairių priežasčių amžiams buvo palikti ilsėtis svetimoje žemėje.

Kaip pažymėjo P.Anusas, tik dalis lietuvių, išvykusių gyventi ir dirbti į užsienį, pasižymi iš neigiamos pusės. Kur kas daugiau puikių mūsų šalies žmonių sėkmingai integruojasi į tų šalių gyventojų ir lietuvių bendruomenes, sąžiningai dirba, siekia karjeros ir susikuria sau ir savo šeimai puikią ateitį.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas