„Santaka“ / Kelionė po K. Donelaičio žemę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-05-14 16:10

Dalinkitės:  


Archeologo V. Urbanavičiaus pagal rastą kaukolę atkurtas poeto portretas (dailininkas V. Jurkūnas).

Kelionė po K. Donelaičio žemę

Iš Tolminkiemio istorijos

Prieš 300 metų vos už keliolikos kilometrų nuo mūsų Vilkaviškio krašto, Lazdynėliuose, gimė lietuvių literatūros pradininkas, kunigas, poetas Kristijonas Donelaitis. Jis, paprastų kaimo žmonių – lietuvninkų gynėjas ir globėjas, būdamas klebonu, net 37 metus išgyveno Tolminkiemyje, kaimelyje prie Romintos mitologinės girios. Aukštame kalnelyje jo rūpesčiu iškilo bažnyčia, klebonija, mokykla, našlių namai.

Mažosios Lietuvos inteligentai, lietuviai ir vokiečiai, XVIII–XIX a. išgarsino K. Donelaičio vardą ir Tolminkiemį. Prieškariu po K. Donelaičio gyventas vietas keliavo jo palikimo puoselėtojai iš Lietuvos.

Antrojo pasaulinio karo metais Tolminkiemį nuniokojo karas. Kaimelis, perfrazavus poeto V. Reimerio žodžius, virto „Purvinaisiais prūdais“ (Čistyje Prudy).

Apie 1960 m. susirūpinta atstatyti bažnytėlę ir įrengti muziejų. Architektas Napalys Kitkauskas parengė atstatomos bažnyčios ir restauruojamos klebonijos projektą. Po įtemptų ir sudėtingų archeologinių kasinėjimų, po bažnyčios altoriumi suradus poeto palaidojimo vietą, mokslininkams pavyko nustatyti ir pagal išlikusius palaikus atkurti K. Donelaičio portretą. Veido rekonstrukciją pagal atkastą poeto kaukolę atliko archeologas V. Urbanavičius.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą išleisti K. Donelaičio „Metai“ per dailininko V. K. Jonyno iliustracijas įtaigiai atskleidė valstiečių, poeto įvardytų būrais, kasdieninį gyvenimą. Mažai kas žino, kad įkvėpimo V. K. Jonynas sėmėsi gimtojo Lauckaimio apylinkėse. Čia, stebėdamas ūkininkų darbus, dailininkas kūrė savo vaizdinius. „Metų“ leidinį spaudai parengė du bičiuliai literatai: Didžiųjų Šelvių kaime gimęs rašytojas A. Vaičiulaitis ir marijampolietis literatūrologas J. Ambrazevičius-Brazaitis. Gyvendamas JAV, A. Vaičiulaitis tapo Vašingtone įkurtos šeštadieninės lituanistinės mokyklos K. Donelaičio vardo suteikimo krikštatėviu. Vilkaviškietė doc. O. Dambrauskaitė, dirbdama teismo eksperte, tyrinėjo K. Donelaičio rašyseną, o kybartiečiai nusipelnė pagarbos prieš 50 metų pradėję ne tik rūpintis Tolminkiemio ir Lazdynėlių įamžinimu bei priežiūra, bet ir pavadinę miesto mokyklą poeto vardu.



Sugrįžimas

Nuo 1971 m. prasidėjus Tolminkiemio bažnyčios atstatymo darbams, 1975 m. nuspręsta atkurtoje bažnyčioje įkurti muziejų ir po altoriumi įrengtoje kriptoje perlaidoti poeto palaikus. 1978 m. pabaigoje dviejų istorinių asmenybių – poeto K. Donelaičio ir T. Ruigio – palaikai pervežti iš Vilniaus į Tolminkiemį. Istorinis eskortas vyko per Marijampolę, Vilkaviškį, Kybartus.

Pagal projektą K. Donelaičio perlaidojimo kriptoje buvo numatyta įrengti antkapinę plokštę, skirtą tik poetui. Po ilgų paieškų Molėtų rajone surastas didžiulis tamsus akmuo. Tolminkiemio memorialo kūrėjas N. Kitkauskas, aktyvus tų istorinių įvykių dalyvis, yra smulkiai aprašęs perlaidojimo procesą.



Paruošė perlaidoti

N. Kitkauskas rašė: „1979 m. birželio 13 d. mes su J. Misiuliu pernešėme K. Donelaičio palaikus iš Istorijos ir etnografijos muziejaus palėpės į pirmą aukštą. Jie buvo saugojami juodoje dėžėje, panašioje į karstą. Palaikų perkėlimui į laidojimo urną buvo iškviestas medikas profesorius J. Markulis.

Į perlaidojimo ceremoniją atvažiavęs pagyvenęs, kumpanosis, rausvo veido su ūsiukais J. Markulis užsivilko chalatą, užsimovė gumines pirštines. Tuo metu E. Misiulis suredaguoja tekstą, kuris bus įdėtas į urną, įrašo ir J. Markulio pavardę.

Ąžuolinio karsto dugne, kur ruošiamasi perkelti K. Donelaičio palaikai, pritvirtinama lentelė su įrašu. Karstan įdedamas ir tekstas su perlaidojimo dalyvių pavardėmis ir parašais.

Perlaidojimo urnos viduje J. Markulis įklojo lignino, o ant jo – K. Donelaičio kaulus. J. Markulis palaikus sudeda taip, kad jie primintų bendrą žmogaus skeletą. Ant palaikų vėl užklojamas ligninas.



Keliavo per Vilkaviškį

Birželio 14 d. ryte komisijos nariai su gėlėmis rankose susirinko Kultūros ministerijos kieme, trūko tik J. Markulio.

Nepavykus gauti juodos „Volgos“, komisijos nariai su K. Donelaičio palaikais iškeliavo trimis „Volgomis“ (pilkos, smėlio ir pilkai melsvos spalvos).

Iš muziejaus urną išnešė K. Korsakas ir G. Glemža. Poeto K. Donelaičio palaikus vežanti „Volga“ važiavo eskorto viduryje. Visa palyda stabtelėjo netoli Aukštadvario, prie vadinamosios Napoleono kepurės, vėliau – prie Kapsuko (Marijampolė). Keliauta pusiau slapčiomis, į perlaidojimo ceremoniją nebuvo pakviesti nei moksleiviai iš Klaipėdos, nei iš Kybartų K. Donelaičio vardo mokyklų.

K. Korsako prašymu eskortas stabtelėjo Alvite prie kelio ženklo į Salomėjos Nėries tėviškę bei Kybartuose. Atvykusi su K. Donelaičio palaikais į Tolminkiemį, lietuvių delegacija urną įnešė į bažnyčią ir pastatė ant stalo priešais altorių. Vietoje religinių apeigų kalbėjo valdžios atstovai, akademikas K. Korsakas ir Nesterovo rajono partijos komiteto sekretorius V. Sivkovas. Ceremonijoje dalyvavo Kaliningrado srities Istorijos ir kraštotyros muziejaus direktorius L. Zaičikovas, Čistyje Prudy (Tolminkiemio) apylinkės pirmininkas V. Krivošejevas ir neseniai muziejaus direktore paskirta Liudmila Pavlovna Silova.

Po iškilmingų kalbų urna su K. Donelaičio palaikais pernešta į kriptą ir nuleista į gilią duobę. Kapą papuošęs juodas granito antkapis buvo nuklotas gėlėmis.



Neįmintos paslaptys

Tiek perlaidojant K. Donelaičio palaikus, tiek ir vėliau netilo ginčai: ar iš tikrųjų po bažnyčios altoriumi palaidoti poeto palaikai?

Abejonių pirmasis paskleidė profesorius J. Lebedys, taip pat literatūrologas V. Kuzmickas, žurnalistas B. Aleknavičius. Pastarasis tikino, kad atkurtasis K. Donelaičio biustas (pagal V. Urbanavičiaus tyrinėjimus) niekaip negali būti žmogaus kūrėjo, poeto. Ne tie bruožai.

Be to, vyravo prielaida, jog K. Donelaitis galėjo būti palaidotas sode ar tarp keturių ąžuolų. Ugnies į ginčą įpylė skulptorė Onutė Drulienė, kuri 1988 m. su virgule rankose nustatė, kad tarp keturių ąžuolų yra kažkas palaidota. Archeologai ištyrinėjo aikštelę tarp ąžuolų ir tikrai surado dvi senas kapavietes – moters ir vaiko.

Atkritus šiai versijai, profesorius J. Nainys 1989 m. pareiškė, kad jis įsitikinęs, jog K. Donelaičio palaikų identifikacija matematiškai įrodyta.

Tačiau abejonės vis dar sklando. Kas žino, gal ateities kartos pateiks kitas išvadas, suras kitus K. Donelaičio palaikus.



Antanas ŽILINSKAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas