Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-19 19:50

---

Būdviečiuose ūkininkaujantys Gintautas ir Daiva Bendžiūnai sakė, jog dirba apie 70 hektarų žemės, laiko 21 karvę. Gavo paramą dalyvaudami „Pieno direktyvos“ priemonėje. Ketina teikti paraišką dėl „Nitratų direktyvos“, todėl nepraleidžia progos atvykti į žemdirbiams organizuojamus renginius, kuriuose suteikiama įvairios informacijos bei žinių.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Susitikti su Ūkininko dienos dalyviais šį kartą buvo atvykę įvairių valstybinių institucijų, verslo bendrovių atstovai.

Kalbėdama apie pasėlių deklaravimą, Nacionalinės mokėjimo agentūros vyr. specialisė Renata Latvėnienė sakė, jog suvedinėjant duomenis į elektronines laikmenas seniūnijose tikimasi išvengti klaidų, dėl kurių būdavo vėluojama atsiskaityti su pareiškėjais.

Žemėlapiuose padaryti pakeitimai leis išvengti deklaravimo viršpločių. Vienas iš pagrindinių reikalavimų gauti tiesiogines išmokas – valda turi būti registruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Pareiškėjas bet kuriuo atveju (net jei nebus pasikeitimų) turi įsipareigoti valdos registracijos duomenis atnaujinti iki liepos 1 dienos. Pirmoji sąlyga pretenduoti į pagrindinę ir papildomą išmoką nepasikeitusi – žemės ūkio naudmenos, pasėliai turi būti geros agrarinės būklės. Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė, beje, kilusi iš Kybartų, paragino ūkininkus nelaukti paskutinės pasėlių deklaravimo dienos – birželio 15-osios. Vėluojančios paraiškos dar bus priimamos birželio 16 – liepos 10 dienomis, bet už kiekvieną dieną išmoka mažės 1 procentu. Pasėlių deklaruotojams šiemet nereikia paraiškų pildyti savo ranka. Tai kompiuterinės programos pagalba padaro seniūnijose dirbantys specialistai. R.Latvėnienė atkreipė ūkininkų dėmesį į tai, jog už paraiškų dokumentų duomenų tikslumą atsako ne šie specialistai, o patys deklaruotojai, paraiškas patvirtindami savo parašais.

Salėje šurmulys kilo, kai pranešėja pagarsino maksimalias išmokų už šiais metais deklaruojamas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius sumas. Kai kurie ūkininkai šūkčiojo, kad reikia skelbti ne tik didžiausius, bet ir mažiausius galimus išmokų dydžius, nes kitaip žemės savininkai tuoj pat pakelia nuomos kainas.

Tarp Ūkininko dienos metu aptartų aktualijų buvo cukrinių runkelių auginimo perspektyvos. Jas analizavęs Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Kastytis Patiejūnas sakė, kad cukraus išmokos bus atsietos nuo plotų. Visas nacionalinis cukraus vokas 2006–2014 metais skiriamas runkelių augintojams kompensuoti pajamoms, kurios prarandamos dėl Europos Sąjungos vykdomos cukraus reformos. Referenciniais metais pasirinkti 2006-ieji. Augintojams, kurie sudarys su fabrikais runkelių pardavimo sutartis ir iki birželio 30 dienos pateiks paraiškas cukraus išmokai, ji 2006–2014 metais bus skaičiuojama pagal šiemet turėtą balto cukraus kvotą. Tik ši išmoka atitinkamai bus patikslinama. Išmoka bus mokama net jei augintojas anksčiau užbaigs savo runkelių verslą, pasiskaičiavęs, jog kasmet mažėjant kainoms už išaugintą toną, bendros pajamos už runkelius mažės net ir didėjant cukraus išmokai. Pranešėjas pateikė duomenis, kad, pavyzdžiui, 2006 m. orientacinė išmoka už toną runkelių sieks apie 28,5 Lt, 2009–2014 m. laikotarpiu – 45,6 Lt/t. Bet runkelių tonos kaina 2006–2014 metais vidutiniškai nuo 113 Lt/t kris iki 90,7 Lt/t.

Ūkininkas, kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ valdybos narys Juozas Laskevičius sakė, kad neseniai vyko Marijampolės cukraus fabriką valdančių savininkų, „Arvi cukrus“ bendrovės administracijos atstovų susirinkimas. Buvo pranešta, kad šiemet fabrikas dirbs, o tolesnė jo ateitis dar neaiški, nes paraišką dėl fabriko restruktūrizavimo Europos Komisijai savininkai turi pateikti iki kitų metų sausio pabaigos.

Rumokų bandymų stoties direktorius, agrarinių mokslų daktaras, dr. Juozas Kaunas sakė, kad cukrinius runkelius auginantiems žemdirbiams reikia sakyti visą tiesą – jų verslas perspektyvos neturi. Augintojų skaičius akivaizdžiai mąžta: 1999 m. Lietuvoje buvo daugiau kaip 4300 augintojų, pernai – 2013. Pasak J.Kauno, išliks tik turintys geriausias žemes, techniką, o netoliese – fabriką.

„Arvi“ firmos atstovas, Vilkaviškio žemdirbių aptarnavimo centro agronomas konsultantas Dainius Aušrotas informavo apie Vilkaviškio pašonėje statomą rapsų perdirbimo įmonę. Šiemet pagal sutartis bus supirkta 12 tūkstančių tonų rapsų sėklų, kitąmet – 24 tūkstančiai tonų. Šios firmos atstovas Lionius Kavaliūnas sakė, jog „Arvi“ nori sudominti ir kvietrugių augintojus. Iš kvietrugių planuojama gaminti bioetanolį.

Ūkininko dienos metu buvo aptarti ir kiti klausimai. Pašarų registro reikalavimus išdėstė Vilniuje įsikūrusios Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Irena Adomaitytė. Rajono žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Onutė Slavinskienė informavo apie pieno gamybos kvotų naujoves. Jas „Santakoje“ pateiksime atskirame rašinyje.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---