„Santaka“ / Virbalį rodo istorikams ir darželinukams

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-05-12 17:28

Dalinkitės:  


Bibliotekininkė Danutė Stankūnienė savo darbo vietoje saugo Magdeburgo savivaldos teisės suteikimą Virbaliui patvirtinančio rašto kopiją.

Autorės nuotr.


Virbalį rodo istorikams ir darželinukams

Renata VITKAUSKIENĖ

„Kraštotyra yra viena iš bibliotekininkystės sričių“, – sako Danutė Stankūnienė, Virbalio bibliotekininkė. Dėl to keturiasdešimt metų su knygomis ir skaitytojais dirbanti moteris pastaruoju metu veda ekskursijas savo mieste, ieško kitų būdų įamžinti jo istoriją.



Grąžos – informacija

Atidūs žmonės jau spėjo pastebėti, kad kai rajone vyksta koks masiškesnis renginys, į jo programą vis įtraukiama ekskursija po Virbalio miestą. Ekskursantus lydi bibliotekininkė D. Stankūnienė, dalį savo laisvalaikio atiduodanti smalsiems miesto svečiams ir gimtinės istorijai. Buvusias ekskursijas moteris gerai prisimena, nes beveik kiekvienas susitikimas su Virbalį norinčiais pažinti žmonėmis kuo nors vertingas ir jai pačiai.

Neseniai vieną šeštadienį D. Stankūnienė priėmė net dvi grupes. Viena iš jų – Vilkaviškyje vykusios Lietuvos mokinių istorijos olimpiados dalyvių būrys. „Šita ekskursija man pačiai buvo išskirtinė. Turėjau lydėti 44 žmones: mokinius ir mokytojus, dėstytojus, tituluotus istorikus, atvykusius iš Vilniaus ir iš visos šalies. Jaudinausi, ką aš, eilinė bibliotekininkė, o ne profesionali gidė ir kraštotyrininkė, jiems parodysiu, papasakosiu. Juk per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta 80 proc. senojo miesto...“ – naujausiais įspūdžiais dalijosi D. Stankūnienė.

Ekskursijai pasibaigus ji girdėjo žmones tarpusavyje kalbantis, kad buvo įdomu.

Tądien bendraudama su Virbalio svečiais moteris ir pati gavo tam tikros grąžos.

Beveik visus ekskursantus virbalietė veda į porą rūsių. „Pati sau buvau padariusi išvadą, kad tie rūsiai – buvusios kriptos, kuriose laidoti vienuoliai. Vis dėlto peržiūrėtuose šaltiniuose neradau jokio patvirtinimo. Istorikams apie tai iš anksto visai nieko nesakiau, tačiau man rūpėjo jų nuomonė. Rūsius apžiūrėję specialistai irgi manė, kad ten galėjusios būti vienuolyno kriptos. Tie klausytojai papildė mano žinias ir apie Virbalyje buvusias žydų mokyklas“, – pasakojo D. Stankūnienė.

Kitos grupės vyriškis kiek vėliau bibliotekininkei atsiuntė straipsnio, pasakojančio apie masines žudynes Virbalyje, ištrauką.



„Užkrėtė“ rankraštis

„Iš žmonių klausimų galima suprasti, kad jie tikrai domisi istorija. Tai matyti ir iš jų žvilgsnių, iš akių, iš klausymosi“, – tvirtino virbalietė. Beje, klausimų miesto svečiams kyla pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, ar buvo Virbalyje viešieji namai. „Buvo. O skiriamasis jų ženklas – raudonos užuolaidos ant langų“, – miesto istorijos faktais rėmėsi bibliotekininkė.

Ne ką mažesnis iššūkis už ekskursiją istorijos asams buvo prašymas papasakoti apie Virbalio praeitį 5–6 metų darželinukams. „Tai buvo sudėtinga! – prisiminė moteris. – Beje, aš pati kraštotyra rimtai domėtis pradėjau ne taip seniai, kai 2005 m. su bendruomene „Virbalio vartai“ išleidome Juozo Zabielavičiaus rankraščius apie Virbalio praeitį. Ta medžiaga man pasirodė labai įdomi, pati pradėjau gilintis į miesto istoriją. Su amžiumi senovė pasidaro įdomiau negu šitie laikai.“

Dar nėra nė metų, kai Virbalio gatvėmis bibliotekininkė lydėjo pirmąją savo grupę. Praeitą rugsėjį Europos paveldo dienos organizatorių paprašyta D. Stankūnienė apsiėmė vesti ekskursiją „Epochų ženklai karalienės Bonos mieste“.

„Neturėjau jokios ekskursijų vedimo patirties, buvo tik savaitė pasiruošti. Mano žodžiai apie miestą paremti istorikų, urbanistų teiginiais, ypač vertinu minėto virbaliečio J. Zabielavičiaus iš knygų, laikraščių, bažnyčios rūsių, dvarų ir žmonių surankiotus atsiminimus. Pirmasis žygis po Virbalį truko pusketvirtos valandos. Kalbėdamiesi apėjome tik mažą ratuką miesto centre. Visko, ką buvau numačiusi, nė neapžiūrėjome“, – pasakojo moteris.

Atsiliepimai apie ekskursiją buvo labai skirtingi. Ryškūs vienos dalyvės įspūdžiai į Virbalį atviliojo naujų ekskursantų. „Tačiau vienas žmogus, nei sykiu su mumis buvęs, nei pasakojimo klausęsis, viešai, bet anonimiškai komentavo, kad renginys atmestinai ir tik dėl pliusiuko padarytas. Tikrai neteisingai buvo parašyta“, – pirmuosius atsiliepimus prisiminė bibliotekininkė.



Virtuali ekskursija ir albumas

D. Stankūnienė yra aktyvi bendruomenės „Virbalio vartai“ narė, todėl neatsisako visuomeninio gidės bei kraštotyrininkės darbo gimtinėje. „Su bendruomenės pirmininku Stanislovu Lopeta esame svarstę, kaip ateityje galėtume panaudoti turimą kraštotyrinio darbo patirtį, kai „Virbalio vartai“ imsis socialinio verslo – ekskursijų po Virbalį – projekto, – pasakojo bibliotekininkė. – Dabar turiu paruošusi tris skirtingos trukmės maršrutus po miestą. Nepaisant to, labai norėčiau, kad susiruošusieji pasižvalgyti po Virbalį iš anksto su manimi susisiektų ir drauge aptartume būsimų ekskursijų detales.“

Virbalietė pasakojo apie bendruomenės idėją pasidaryti skaidrių su miesto vaizdais. Jas rodytų, jeigu ekskursijos planus sujauktų blogas oras arba atvyktų grupė, fiziškai nepajėgi išvaikščioti Virbalį.

D. Stankūnienė praeitą vasarą su buvusia klasės drauge apėjo visą miestą su fotoaparatu. Iš Vilniaus atvykusi profesionali fotografė prižadėjo padaryti Virbalyje išlikusių raudonų plytų pastatų, menančių prieškarį, nuotraukų. „Aš parašysiu, kam tie namai priklausė, jeigu rasiu informacijos, aprašysiu išlikusių pastatų buvusius savininkus. Gal ateityje iš kokio projekto lėšų ir tokį albumą išsileistume“, – svarstė bibliotekininkė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas