„Santaka“ / KREIPIMASIS

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-05-05 16:16

Dalinkitės:  


KREIPIMASIS

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui

LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkei Audronei Pitrėnienei

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui

Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Šarūnui Biručiui

Lietuvos kultūros tarybos pirmininkei Dainai Urbanavičienei



KREIPIMASIS

2014 m. gegužės 6 d.





Gegužės 7-ąją Lietuvoje minime vieną reikšmingiausių datų tautos ir valstybės istorijoje – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Daugiau kaip prieš šimtmetį pergalingai baigusis lietuvių tautos kova dėl teisės reikšti mintis savuoju raštu, skaityti lietuviškai dabar užgožiama materialiuoju pradu, naujųjų technologijų pervertinimu.

Paradoksalu, tačiau inovacijas, šiuolaikiškumą, pažangą skatinančioje mūsų valstybės politikoje deramo dėmesio nesulaukia pamatinė komunikacijos vertybė – skaitymas. Skaitymas savąja kalba, kurią praeities kartos mums išsaugojo nepaisant nepalankių politinių, istorinių ar kultūrinių aplinkybių. Apie apgailėtiną raštingumo plačiąja prasme lygį pastaruoju metu vis garsiau prabyla talentingi Lietuvos pedagogai, įžymūs kultūros veikėjai, šviesuomenės atstovai.

Beje, kritišką padėtį atspindi ir skaičiai. Nuo 2008 m. vidutinė laikraščių, žurnalų ir knygų skaitytojų auditorija smunka po 4,2 proc. per metus. Kitaip tariant, kiekvienais metais Lietuvoje sumažėja po 12,6 tūkst. nuolat skaitančiųjų 15–74 m. gyventojų amžiaus grupėje. Prognozuojama, jog 2015 m. pradžioje bent vieną laikraštį ar žurnalą nuolatos skaitys tik 2 iš 3-ų šalies gyventojų (64 proc.), o 2020 m. – tik 39 proc. Jaunųjų spaudos skaitytojų (15–29 m. amžiaus) auditorija mažėja sparčiausiai – vidutinė auditorija per metus smunka po 9 proc.

Nereikia įrodinėti, tačiau verta priminti, kad skaitymas stiprina žmogaus sąmonę, ugdo savimonę, skatina kūrybiškumą ir pilietiškumą. Tuo pagrindu kuriasi demokratinės valstybės vertybiniai pamatai, modeliuojama žmogiškųjų santykių įvairovė. Dabartiniame technologijų pasaulyje aukšto raštingumo žmonės tiek asmeniniame gyvenime, tiek karjeroje pasiekia daug daugiau negu tie, kurie neturi knygų, periodinės spaudos skaitymo įgūdžių. Skaitantys, vadinasi, ir mąstantys žmonės yra itin vertingi savo valstybei, nes nuolat kuria pridėtinę vertę.

Valstybės vadovus, viešosios informacijos rengėjus, viešosios nuomonės formuotojus, kultūros ir švietimo bendruomenes, asocijuotas verslo struktūras kviečiame pradėti viešą diskusiją apie skaitymo reikšmę kuriant modernią demokratinę valstybę

Atėjo laikas Lietuvos valstybėje sudaryti teisines ir finansines prielaidas, kurios taptų garantuota sąlyga žiniasklaidai ir knygų leidėjams deramai atspindėti Lietuvos kultūrą bei švietimą ir konkrečiai išreikšti paramą pilietiškumą skatinančioms viešosios veiklos sritims.

Prieš savaitę šventėme Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 10-metį. Struktūrinių fondų, kitos europinės paramos padedama mūsų šalis akivaizdžiai pasikeitė ir sustiprėjo. 2014–2020 m. ES finansinių instrumentų laikotarpiu prioritetinių sričių sąraše privalo atsirasti ir skaitymo skatinimo projektai, kuriuose aktyviai galėtų dalyvauti ne tik nacionalinės, bet, siekiant aktyvinti regionų politiką, ir regionų bei vietinės žiniasklaidos priemonės.

Europos istorijoje nebūta kito tokio fenomeno, kaip mūsų knygnešiai, didvyriškai platinę spaudą, knygas, kalendorius lietuvių kalba. Argi mums tenkanti pareiga gerbti ir saugoti savąją kalbą nebepakeliama? Pakeliama ir įkvepianti, jei negailėdami nei materialinių, nei dvasinių resursų kartu sieksime bendro tikslo – sistemingai diegsime skaitymo įgūdžius, taip ugdysime kūrybišką, tobulėti siekiančią, kritiškai mąstančią, pilietiškai atsakingą Lietuvos visuomenę.



Vilija BUTKUVIENĖ

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė

Dainius RADZEVIČIUS

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

Vilma GRIŠKEVIČIENĖ

Asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė

Alina JASKŪNIENĖ

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė

Almas RUPŠLAUKIS

Agentūros „Žinovai LT“ vyr. partneris






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas