„Santaka“ / Marginimo tradicija perduodama iš kartos į kartą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-14 17:13

Dalinkitės:  


Barkauskų šeimos moterys Lina, Elena ir Gema Velykoms jau pasiruošusios.

Autorės nuotr.


Marginimo tradicija perduodama iš kartos į kartą

Birutė NENĖNIENĖ

Kas per Velykas gražiausia?

„Margučiai!“ – vos ne vienbalsiai atsako Elena Barkauskienė ir jos anūkė studentė Lina. Joms pritariamai šypsosi Linos mama Gema Barkauskienė. Vienų namų trijų kartų moterys Velykų šeštadienį būtinai pridažys ir ornamentais papuoš margučių visai šeimai ir svečiams.

Šio savotiško meno paslaptis vilkaviškiečių Barkauskų namuose išsilaikiusi nuo seniausių laikų ir perduodama iš kartos į kartą.

Dabar devintą dešimtį amžiaus skaičiuojanti močiutė Elena buvo gal penkerių ar šešerių metų vaikas, kai „prilipo“ prie kartu gyvenusios savo močiutės, prašydama pamokyti dažyti velykinius margučius.

Dambaukos kaime, Gražiškių parapijoje, kaimynystėje niekas neužsiimdavo margučių marginti taip, kaip senoji Kerevičienė: ant kiaušinio vašku piešdavo ornamentus, dėdavo į marškonių dažų tirpalą, kurio šilumą palaikydavo durpės.

Iš septynių anūkų tik vienai Elenai patiko toks daug kruopštumo ir laiko atimantis darbas.

E.Barkauskienė sako, jog per maža buvusi, kad išsiklausinėtų močiutės apie jos vaikystės Velykų tradicijas, papročius. Tačiau iš pintinėlės atrinkusi keturis skirtingais ornamentais išmargintus kiaušinius senolė juos pavadina iš vaikystės įsimintais vardais: kriukinis, ratinis, rūtinis, krūminis. Tai originalūs raštai ir pavadinimai, kuriuos močiutė perdavė Elenai, o ji – savo anūkams. Kitus raštus vilkaviškietė nusižiūri iš įvairios literatūros, dar savo fantazijos prideda.

Jau daug metų Barkauskų namai Velykų šeštadienį tampa savotiška margučių dažymo „artele“ – smalsauja ir šio meno pasimokyti nori kaimynės, draugės, jų vaikai. Bet niekam taip gražiai neišeina, kaip močiutei, todėl ji primargindavo ir kaimynėms, ir giminėms.

Močiutė Elena leisdavo kiekvienam šeimos nariui išmėginti savo kūrybiškumą. Septyni anūkai ir proanūkis visai neblogai išmoko. Tačiau imliausia močiutės pasekėja – anūkė Alma. Jos numarginti margučiai pateko į Krašto muziejaus fondus. Gebėjimą marginti Alma pernai pirmąkart demonstravo Paežerių dvare organizuotoje amatų šventėje ir į namus už tai parvežė pirmąjį padėkos raštą.



Svarbiausia – pabendrauti

Pasak Barkauskų šeimos moterų, per Velykas svarbu tai, kad galima susitikti ir pabendrauti. Tačiau, kad tas susitikimas užstalėje būtų džiugesnis, visų pirma pastiprinama dvasia. Einama į Prisikėlimo pamaldas, besimokydami mokykloje vaikai per kiekvienas Velykas eidavo patarnauti Mišioms, adoruoti, giedoti, dalyvaudavo procesijoje. Šį poreikį diegė močiutė Elena savo gyvenimo pavyzdžiu.

Kai prieš 35 metus Gema atitekėjo pas Barkauskus, apsigyvendama po vienu stogu su anyta, iš savo namų irgi atsinešė krikščioniškos pasaulėžiūros kraitį. Jai tikėjimą įdiegė ir ugdė kartu gyvenusi jos močiutė. Tarybiniais laikais darželio vedėja bei auklėtoja dirbusiai Gemai Barkauskienei anyta būdavo kaip „skydas“ tais atvejais, kai tuometinei valdžiai užkliūdavo jos vaikų katalikiškumas.

Močiutė Elena sakė, jog jaunystėje ji kiekvieno sekmadienio laukdavo kaip Velykų, nes daug jaunimo ateidavo į Gražiškių bažnyčią, po pamaldų smagiai pabendraudavo.



Skaniausi valgiai – pačių pasigaminti

Močiutė Elena iš vaikystės prisimena Velykoms keptą mėsą, virtą susuktą kiaulės karką, girą, pyragą, šaltieną. „Mama ir močiutė skaniai gamina, tai pirktinių valgių mums ir dabar nereikia“, – sakė Lina. Prie Velykų stalo kiekvienais metais sėda apie dešimt žmonių. Šventėms moterys kepa savo firminį sraiginį pyragą, netikrą zuikį, žinomus patiekalų receptus paįvairina savo išmone. Šventinis stalas neapsieina be margučių, tačiau pusryčiams skirtų nemargina ornamentais, bet jie irgi būna labai gražūs, dažyti svogūnų lukštais, apvyniojus žalumynais.

„Be šimtalapio tai ne šventė“, – priminė Lina mamai, kuri savo firminiu, burnoje tirpstančiu pyragu pamalonina ir gimines, ir draugus. Gema laikosi tikriausios šio totorių nacionalinio kepinio technologijos. „O jau raguolis tai būdavo per kiekvienas Velykas“, – su nostalgija vaikystę prisiminė Lina.

Šakočius kepti beveik prieš penkiasdešimt metų pradėjo močiutė Elena. „Vargas išmokė“, – sakė ji. Jos šakočiai kaip lauktuvės yra nukeliavę į Ameriką, Vokietiją, Maskvą, Rusiją.

Dabar šį anytos gebėjimą išmokusi Gema. Anūkių kepimai dar nevilioja, nors talkindamos jos semiasi patirties.

Barkauskų namuose per gavėnią, ypač Didžiąją savaitę, laikomasi pasninko, bet moterys sako, jog šeštadienį po pietų šeimos vyrai jau gauna mėsos. „Pasninkavimas priklauso nuo to, kas ant stalo padedama“, – patikslino Lina.

Užvėriau bendravimo šilumos sklidinus namus, gavusi praktišką pamoką, kaip gyvenant su meile, supratimu, atlaidumu ir atidumu arčiausiai esantiems, vienas kitą gali papildyti skirtingų kartų žmonės.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas