„Santaka“ / Tremtį paminėjo Seime

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-04-28 18:02

Dalinkitės:  


Grupė rajono buvusių tremtinių dalyvavo didžiosios tremties paminėjime Seimo rūmuose.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Tremtį paminėjo Seime

Nuo didžiosios 1949-ųjų tremties praėjo 65-eri metai. Tai proga prisiminti okupacijos ir tremties istoriją, pagerbti nukentėjusius žmones, užrašyti jų liudijimus, papildyti muziejų fondus. 1949 m. operacija kodiniu pavadinimu „Bangų mūša“ („Priboj“) prasidėjo kovo 25 d. ir baigėsi liepos 7 d. Tai buvo masiškiausias ir ilgiausiai trukęs gyventojų trėmimas, palietęs daugiausia kaimo žmones, partizanų šeimas.

Lietuvos Respublikos Seime vykęs didžiosios tremties paminėjimas, skirtas tremtiniams pagerbti, tapo gyva istorijos pamoka jame dalyvavusiems moksleiviams bei studentams. Vilkaviškio krašto muziejaus iniciatyva grupė rajono atstovų – buvę tremtiniai D. A. Karkienė, B. Kisieliauskienė, V. Puskunigienė, M. Samušytė, R. Čėpla, muziejininkai A. Žilinskas ir E. Rupeikienė – dalyvavo šiame renginyje ir išklausė išsamius LGGTR centro darbuotojų išsamius pranešimus, GULAG-o kalinio Antano Seikalio prisiminimus apie Kengyro lagerio kalinių sukilimą. Iš visos šalies susirinkusius tremtinius pasveikino Lietuvos Seimo nariai.

Viešnia iš Latvijos, Tukumo muziejaus direktorė A. Ozola pristatė parodą „Laiškai ant beržo tošies“, priminė, kad latvių ir lietuvių tremtinių likimai yra panašus. Ekspedicijų į tremties vietas organizatorius ir vadovas, „Lemties“ bendrijos narys G. Alekna pasakojo, kaip atrodo tremties vietos dabar, supažindino su kelionių į Irkutsko ir Krasnojarsko kraštus medžiaga. Kiti kalbėtojai priminė tremties istoriją, žmonių likimus, datas ir skaičius.

Masinis gyventojų trėmimas vienu metu iš trijų Baltijos šalių vyko tik du kartus: 1941 ir 1949 m. 1949 m. kovo 25–28 d. iš viso buvo ištremta 95 200 žmonių, iš Lietuvos – 32 200, iš Vilkaviškio rajono – daugiau kaip 1200 gyventojų. Tai baisūs skaičiai, už kurių slypi paprastų kaimo žmonių tragedija. Okupantai įgyvendino tris savo tikslus: nubausti nestojančiuosius į besikuriančius kolūkius, pakirsti rezistencinio judėjimo pagrindus ir tolimus Rusijos regionus aprūpinti pigia darbo jėga. Sėslius ūkininkus, partizanų artimuosius ir rėmėjus „Bangų mūša“ nubloškė į Irkutsko, Krasnojarsko ir Chabarovsko kraštus. Buvo numatyta išvežti 87 000 žmonių, bet per tris trėmimo dienas skaičiaus nepavyko surinkti, nes dalis tremiamųjų sąrašuose buvusių gyventojų pasislėpė, todėl buvo išvežti ir į sąrašus neįtraukti žmonės, pasislėpusiųjų paieška užsitęsė iki liepos 7 d. Iš Lietuvos 50 geležinkelio stočių į GULAG-ą išriedėjo 24 ešelonai, trėmimas palietė kas penktą lietuvių šeimą. Tremtiniai buvo įdarbinti kolūkiuose, tarybiniuose ir miškų pramonės ūkiuose, politiniai kaliniai – kasyklose ir statybose. Vieni jų bado, ligų ir vergiško darbo pakirsti liko gulėti amžino įšalo žemėje, Kazachijos stepėse, kiti po 7–8 tremties metų sugrįžo į gimtinę. Dalį gyvenimo jie nugyveno pažymėti tremtinio, „liaudies priešo“ ženklu, tačiau išliko orūs.

Okupacijos ir trėmimų siaubas vis labiau tolsta į praeitį, dokumentinė medžiaga apie juos lieka archyvuose, muziejuose, prisiminimų knygose. Skaudi praeitis mus įpareigoja to nepamiršti, gerbti žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų nuo genocido atminimą, mokytis iš jų tėvynės meilės, gebėjimo išlikti žmonėmis sunkiausių išbandymų metu.

Džiaugiamės savo viešnage Seime, kuri parodė, kad dirbame teisingai, nes iš rajoninių muziejų tik keletas organizuoja panašius renginius, kad mūsų rajone suorganizuotas susitikimas su buvusiais tremtiniais šiltumu pralenkė Vilniuje vykusį paminėjimą.



Elena RUPEIKIENĖ

Vilkaviškio krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja






Už galimybę dalyvauti svarbiausiame 1949 m. tremties paminėjime, vykusiame Vilniuje, supratimą, jog ši išvyka mums labai svarbi, dėkojame rajono Savivaldybės merui Algirdui Neiberkai.



Išvykoje dalyvavę buvę tremtiniai



Užsk. 2304






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas