„Santaka“ / Diena – latvių bažnyčiose ir Zarasuose

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-04-28 07:29

Dalinkitės:  


Kultūros darbuotojos Rūta Raškauskienė ir Daiva Kasulaitienė Preilių lėlių muziejuje nusifotografavo prie miniatiūrinės pilies.

Autorės nuotr.


Diena – latvių bažnyčiose ir Zarasuose

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Rajono kultūros įstaigų darbuotojai savo profesinę šventę ne pirmus metus pažymi išvyka. Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro direktorė Jurgita Morozaitė šįmet juos pakvietė apžiūrėti kaimyninės Latvijos kampelį ir pasigėrėti Zarasų rajono įžymybėmis. Drauge vykti į kelionę buvo pakviesti rajono bibliotekų bei Turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojai.

Kelias per visą Aukštaitiją neprailgo. Besikeičiantis kraštovaizdis neleido atitraukti akių nuo lango: lygiai suartus Suvalkijos laukus pakeitė daug skurdesnės pievos, spygliuočių miškai bei vaizdingi kelio vingiai. Peizažas galutinai tapo nepanašus į suvalkietišką įvažiavus pas brolius latvius. Visą kelią į Daugpilį nepaleido mintis, kad žemdirbio profesija čia nėra tarp pelningiausių.

Pagaliau pasiekiame pirmąjį kelionės tašką – vienoje sankryžoje išsidėsčiusias keturias bažnyčias. Apvažiuojame remontuojamo forto teritoriją, dažnai strigdami kamščiuose, mat keliai nuo Zarasų iki Daugpilio intensyviai remontuojami. Išsikapstę iš antrojo pagal dydį Latvijos miesto, važiuojame į Agluoną. Latviškai ji vadinasi Aglona – ir palieka nemenką įspūdį. Susipažįstame su vienuolyno ir bazilikos – svarbiausio Latvijos katalikų dvasinio centro ir pasaulinio masto šventovės – istorija. Čia kasmet, rugpjūčio 15 d., Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų dieną, apsilanko šimtai tūkstančių piligrimų iš visos Rytų Europos. Ežerų apsupta bazilika yra viena įspūdingiausių Baltijos šalyse, čia yra garsusis Agluonos Stebuklingosios Dievo Motinos paveikslas.

Iš šių apylinkių buvo kilusi Lietuvos karaliaus Mindaugo žmona. Manoma, kad Agluonoje tikriausiai buvo nužudytas ir pats karalius. Minint 750-ąsias Mindaugo žūties metines, pernai čia planuota už paaukotas lėšas pastatyti paminklą, tačiau kol kas padėtas tik kertinis akmuo. Iki XIX a. pradžios Agluonos apylinkėse buvo lietuviškai kalbančių kaimų, išliko lietuviškos kilmės vietovardžių. Rusijos valdymo metais Agluonoje apsigyvendavo daug lietuvių kunigų, grįžusių iš tremties be teisės gyventi Lietuvoje. 1920–1924 m. čia buvo Rygos katalikų arkivyskupo būstinė ir katalikų kunigų seminarija. Prieš 20 metų Agluonos šventovėje lankėsi Romos popiežius Jonas Paulius II, dėl šio vizito buvo atlikti dideli maldos namų atnaujinimo darbai, sutvarkyta aplinka.

Už poros kilometrų nuo Agluonos sustojame prie Karaliaus kalno. Vietovė pakeri įspūdingu medžio skulptūrų parku, didžiuliai plotai kaimo teritorijoje dvelkia nepaprasta ramybe. Gražiu oru atsisveikinti su šia vieta net nesinori. Tačiau dar laukia kelionė į Preilių mieste įsikūrusį lėlių ir fėjų muziejų. Jį įkūrė vietinė gyventoja Jelena Michailova. Čia eksponuojamos besišypsančios, flirtuojančios, verkiančios, svajojančios ir kitokias emocijas reiškiančios gražuolės lėlės. Pasijuntame lyg patekę į pasakų pasaulį, kur stovi miniatiūrinės pilys, o jose matyti maži žmogeliukai, užsiimantys kasdieniais darbais. Ekspozicija nedidelė, bet nuolat keičiama. J. Michailova yra pagaminusi per 300 įvairių lėlių. Jos kūriniai pelnę daugybę tarptautinių apdovanojimų. Čia yra net V. Putino lėlė, tačiau ją draudžiama fotografuoti. Savininkės sukurtų dekoracijų fone už papildomą 2 eurų mokestį galima ir nusifotografuoti persirengus rūmų apdarais.

Išvykstant iš latgalių žemės atgal į Lietuvą, negalima nesustoti atsinaujinusiuose Zarasuose. Šių apylinkių istorija siekia senuosius laikus: sėlių genties gyvenimą, susirėmimus su Livonijos ordinu, kuris iš Daugpilio per Zarasų kraštą verždavosi į Lietuvą. Tiek apie šio krašto, tiek apie Zarasų miesto atsiradimą sklando legendos, pasakojančios apie kadaise čia gyvenusius galiūnus ir milžinus.

Pasivaikštome po išskirtinės architektūros Zarasų miesto apžvalgos ratą, kuris Lietuvoje neturi analogų: jis yra 17 m aukščio ir net 34 m ilgio. Nuo čia atsiveria įspūdingas vaizdas į Zaraso ežerą bei miesto apylinkes. Prieš metus naujai sutvarkyta ir pati ežero pakrantė.

Galutinis išvykos taškas – medinis Šlyninkos vandens malūnas ir malūnininko sodyba. Išalkę čia ragaujame tautinio paveldo patiekalo – „razavų“ miltų blynų ir klausomės malūnininko žmonos pasakojimų. Prisikirtę riebių aukštaitiškų blynų, daugiau nei 300 km iki Vilkaviškio važiuojame jau beveik tamsoje ir suprantame, kad namuose – geriausia.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas