„Santaka“ / Už žolės deginimą – bauda iki 400 litų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-13 07:26

Dalinkitės:  


Už žolės deginimą – bauda iki 400 litų

Atėjus pavasariui, saulė ir vėjas intensyviai džiovina viršutinį dirvos sluoksnį. Žemdirbiai, privačių valdų savininkai ir įvairios švarą palaikančios tarnybos imasi aplinkos tvarkymo darbų. Dažnai pavasarinių darbų gamtoje pagalbininku tampa ugnis. Tada virš laukų, sodų, sodybų, pamiškėse ir pakelėse nusidriekia dūmų debesys. Užmirštama arba net nesusimąstoma, kad užtenka mažo vėjo gūsio, ir ugnis taps nekontroliuojama, greitai išplis ir sukels tragiškas pasekmes. Tokių gaisrų metu žūsta gyvūnai, užsidega miškai, namai ir ūkio pastatai, o kartais nukenčia žmonės.

Nežiūrint į draudimus, žmonėms įprasta deginti pernykštę žolę, meldus ir nendres. Pernykščiai lapai ar kitos sausos augalinės atliekos dažnai deginamos nesilaikant nustatytų reikalavimų. Apie 30 procentų pievų gaisrų kyla dėl atsitiktinio padegimo, numetus degtuką ar nuorūką, o apie 70 procentų visų pievų gaisrų sudaro sąmoningi padegimai. Dažnai nepagalvojama, kad taip galima padegti mišką ar durpyną. Tai ne tik blogas suaugusiųjų įprotis, bet ir blogas pavyzdys vaikams, nes jiems susiformuoja nuomonė, kad žolę deginti galima.

Gaisrų metu į atmosferą išmetami anglies oksidai ir kitos pavojingos cheminės medžiagos, kurios kelia pavojų žmonių sveikatai. Dūmai dirgina kvėpavimo takus, ašaroja akys, kyla kosulys, dusulys, žmogus gali netekti sąmonės. Kiekvienais metais gaisruose žūsta žmonės – dažnai tie, kurie ir padegė žolę, nes staigus vėjo krypties pasikeitimas, didelė liepsna užklumpa netikėtai.

Kelių uždūminimas sumažina matomumą, kelia pavojų eismo saugumui, padidėja avarijų tikimybė.

Gaisrų metu žūva pievose gyvenantys vabzdžiai ir gyvūnai, sudega paukščiai ir jų jaunikliai, sunaikinamos perimvietės. Be to, gali žūti ir naminiai gyvūnai, kurie atsitiktinai patenka į gaisro židinio zoną ir dūmuose praranda orientaciją. Taip gali atsitikti ir su miško gyventojais – stirnomis, elniais, briedžiais ir šernais.

Per daugelį metų yra susiformavusi nuomonė, kad žolės deginimas pagerina dirvožemį, jį atnaujina ir patręšia. Manoma, kad deginimas – tai „pigiausias herbicidas“ kovoje su piktžolėmis ir kenkėjais. Tačiau jau prieš daugelį metų mokslininkai įrodė, kad toks būdas yra daugiau kenksmingas nei naudingas, nes daugumos piktžolių šaknys yra gana giliai ir po deginimo išlieka.

Laukai ir ganyklos po išdeginimo sužaliuoja, bet pasikeičia dirvožemio struktūra, dirva nuskursta. Net ir vienkartinis išdeginimas sumažina dirvos derlingumą 5–8 procentais. Mokslininkai tvirtina, kad po tokio žemės „pagerinimo“ reikia keleto metų, kad ji vėl galėtų duoti tokius derlius kaip prieš gaisrą. Gaisro metu dirvos paviršiuje padidėjusi temperatūra pakenkia gyvūnams, sunaikinamas dirvožemio humusas (puvenos), dirvai reikia daugiau trąšų, ji sunkiau įdirbama, tampa neatspari erozijai ir sausroms.

Prieš sausos žolės deginimą kasmet kovoja priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, aplinkos apsaugos pareigūnai, miškininkai, valstybės ir savivaldybės institucijos. Priešgaisrinėms tarnyboms pievų gaisro gesinimas ar išvažiavimas į gaisrą kainuoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų – tai išlietas vanduo, sunaudotas kuras, panaudota technika ir įranga.

Be to, ugniagesiai rizikuoja savo sveikata ar net gyvybe. Susidariusios išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto, t.y. iš visų mūsų kišenės, nors šios lėšos galėtų būti panaudotos daug naudingiau. Reikia įvertinti ir tai, kad ugniagesių pagalbos gali prireikti ir kitoje vietoje – gelbėti žmones autotransporto avarijos ar pastato gaisro metu.

Lauko sąlygomis draudžiama deginti nenupjautas ir nesugrėbtas į krūvas žoles, lapus ir nendres, kartu su augalinės kilmės šiukšlėmis, kategoriškai draudžiama deginti pramonines ar buitines atliekas, ypač padangas, polietileną, plastmasę. Sugrėbtas į krūvas augalinės kilmės atliekas galima deginti ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir ne arčiau kaip 100 metrų nuo miškų ir durpingų vietų, draudžiama be priežiūros palikti degančius laužus.

Jeigu sausa žolė, nukritę lapai, laukininkystės ir daržininkystės atliekos deginami pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus, gali būti skiriama administracinė bauda nuo 50 iki 400 Lt. Jei žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję, kad dega jų žemėje esanti augalija, nesiima priešgaisrinės saugos priemonių, jiems gali tekti sumokėti baudą nuo 50 iki 300 Lt. Durpynų ir durpingų pievų deginimas įvertintas nuo 150 iki 300 Lt bauda. Pažeidėjai neatsiperka tik administracinėmis baudomis, jie turi atlyginti ir gamtai padarytą žalą.



Remigijus KELMELIS

Civilinės saugos departamento vyresn. specialistas




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas