Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.
Parduoda skanius obuolius (0,20–0,40 Eur/kg, nepurkšti), medų (3,50 Eur už 0,5 l). Tel. 8 610 45 539.
Galioja iki: 2019-02-16 15:36:09 Parduoda ekologiškai užaugintą mėsinę kiaulę (apie 200 kg svorio, 1,70 Eur už kg). Tel. 8 670 98 550.
Galioja iki: 2019-02-21 13:54:29 Atlieka vidaus ir lauko apdailos darbus. Tel. 8 623 56 052.
Galioja iki: 2019-02-23 09:35:01
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-04-13 07:26
Už žolės deginimą – bauda
iki 400 litų
Atėjus pavasariui, saulė ir vėjas intensyviai džiovina viršutinį dirvos sluoksnį.
Žemdirbiai, privačių valdų savininkai ir įvairios švarą palaikančios tarnybos imasi
aplinkos tvarkymo darbų. Dažnai pavasarinių darbų gamtoje pagalbininku tampa ugnis.
Tada virš laukų, sodų, sodybų, pamiškėse ir pakelėse nusidriekia dūmų debesys. Užmirštama arba net nesusimąstoma, kad užtenka mažo vėjo gūsio, ir ugnis taps nekontroliuojama, greitai išplis ir sukels tragiškas pasekmes. Tokių gaisrų metu žūsta gyvūnai, užsidega
miškai, namai ir ūkio pastatai, o kartais nukenčia žmonės.
|
Nežiūrint į draudimus, žmonėms įprasta deginti pernykštę žolę, meldus ir nendres.
Pernykščiai lapai ar kitos sausos augalinės atliekos dažnai deginamos nesilaikant
nustatytų reikalavimų. Apie 30 procentų pievų gaisrų kyla dėl atsitiktinio padegimo,
numetus degtuką ar nuorūką, o apie 70 procentų visų pievų gaisrų sudaro sąmoningi
padegimai. Dažnai nepagalvojama, kad taip galima padegti mišką ar durpyną. Tai ne tik
blogas suaugusiųjų įprotis, bet ir blogas pavyzdys vaikams, nes jiems susiformuoja
nuomonė, kad žolę deginti galima.
Gaisrų metu į atmosferą išmetami anglies oksidai ir kitos pavojingos cheminės medžiagos, kurios kelia pavojų žmonių sveikatai. Dūmai dirgina kvėpavimo takus, ašaroja akys,
kyla kosulys, dusulys, žmogus gali netekti sąmonės. Kiekvienais metais gaisruose žūsta
žmonės – dažnai tie, kurie ir padegė žolę, nes staigus vėjo krypties pasikeitimas, didelė
liepsna užklumpa netikėtai.
Kelių uždūminimas sumažina matomumą, kelia pavojų eismo saugumui, padidėja
avarijų tikimybė.
Gaisrų metu žūva pievose gyvenantys vabzdžiai ir gyvūnai, sudega paukščiai ir jų
jaunikliai, sunaikinamos perimvietės. Be to, gali žūti ir naminiai gyvūnai, kurie atsitiktinai patenka į gaisro židinio zoną ir dūmuose praranda orientaciją. Taip gali atsitikti ir
su miško gyventojais – stirnomis, elniais, briedžiais ir šernais.
Per daugelį metų yra susiformavusi nuomonė, kad žolės deginimas pagerina dirvožemį, jį atnaujina ir patręšia. Manoma, kad deginimas – tai „pigiausias herbicidas“ kovoje
su piktžolėmis ir kenkėjais. Tačiau jau prieš daugelį metų mokslininkai įrodė, kad toks
būdas yra daugiau kenksmingas nei naudingas, nes daugumos piktžolių šaknys yra gana
giliai ir po deginimo išlieka.
Laukai ir ganyklos po išdeginimo sužaliuoja, bet pasikeičia dirvožemio struktūra,
dirva nuskursta. Net ir vienkartinis išdeginimas sumažina dirvos derlingumą 5–8 procentais. Mokslininkai tvirtina, kad po tokio žemės „pagerinimo“ reikia keleto metų, kad ji vėl
galėtų duoti tokius derlius kaip prieš gaisrą. Gaisro metu dirvos paviršiuje padidėjusi
temperatūra pakenkia gyvūnams, sunaikinamas dirvožemio humusas (puvenos), dirvai
reikia daugiau trąšų, ji sunkiau įdirbama, tampa neatspari erozijai ir sausroms.
Prieš sausos žolės deginimą kasmet kovoja priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, aplinkos
apsaugos pareigūnai, miškininkai, valstybės ir savivaldybės institucijos. Priešgaisrinėms
tarnyboms pievų gaisro gesinimas ar išvažiavimas į gaisrą kainuoja nuo kelių dešimčių
iki kelių šimtų litų – tai išlietas vanduo, sunaudotas kuras, panaudota technika ir įranga.
Be to, ugniagesiai rizikuoja savo sveikata ar net gyvybe. Susidariusios išlaidos padengiamos iš valstybės biudžeto, t.y. iš visų mūsų kišenės, nors šios lėšos galėtų būti panaudotos
daug naudingiau. Reikia įvertinti ir tai, kad ugniagesių pagalbos gali prireikti ir kitoje
vietoje – gelbėti žmones autotransporto avarijos ar pastato gaisro metu.
Lauko sąlygomis draudžiama deginti nenupjautas ir nesugrėbtas į krūvas žoles, lapus
ir nendres, kartu su augalinės kilmės šiukšlėmis, kategoriškai draudžiama deginti
pramonines ar buitines atliekas, ypač padangas, polietileną, plastmasę. Sugrėbtas į
krūvas augalinės kilmės atliekas galima deginti ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir ne
arčiau kaip 100 metrų nuo miškų ir durpingų vietų, draudžiama be priežiūros palikti
degančius laužus.
Jeigu sausa žolė, nukritę lapai, laukininkystės ir daržininkystės atliekos deginami
pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus, gali būti skiriama administracinė bauda nuo 50
iki 400 Lt. Jei žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję, kad dega jų žemėje
esanti augalija, nesiima priešgaisrinės saugos priemonių, jiems gali tekti sumokėti baudą
nuo 50 iki 300 Lt. Durpynų ir durpingų pievų deginimas įvertintas nuo 150 iki 300 Lt
bauda. Pažeidėjai neatsiperka tik administracinėmis baudomis, jie turi atlyginti ir
gamtai padarytą žalą.
Remigijus KELMELIS
Civilinės saugos departamento vyresn. specialistas
Komentarai:
|
 
* Vasario 16-oji Vilkaviškyje: istorinė kartų jungtis * Klausimas valdžiai: išlaikyti ar uždaryti? * Kandidatams į merus nevengta užduoti ir nepatogių klausimų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Ar vartotinas žodis „stribas“? Taip. Stribai (rus. istrebitel – „naikintojas“) – civilinių ginkluotų sovietų valdžios būriai, 1944–1954 m. Lietuvoje padėję okupantams vykdyti represijas.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis stribas teikiamas su žyma šnek.
Šūksniai
Statistika
|