„Santaka“ / Nuo rizikos „nupurškia“ draudikas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-04-16 07:17

Dalinkitės:  


„Draudimui skirtos lėšos garantuoja derliaus netekusio ūkio saugumą“, – įsitikinęs filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas.

Autorės nuotr.


Nuo rizikos „nupurškia“ draudikas

Renata VITKAUSKIENĖ

Netrukus žemdirbiai išvažiuos sėti vasarinių kultūrų. Dirbti ir laukti savo pastangų vaisių kur kas ramiau žinant, kad būsimas derlius draudimo sutartimi iš anksto apsaugotas nuo akimirksniu jį pražudyti galinčių meteorologinių reiškinių.



Draudžia tik tarptautinė įmonė

Vienintelis būdas patirti kuo mažiau nuostolių dėl gamtos išdaigų – pasėlių draudimas. Dabar Lietuvoje juo užsiima tik specializuota pasėlių draudimo įmonė „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“. Ji yra pasėlių draudimo lyderė Europoje, draudžia Vokietijos, Italijos, Liuksemburgo, Belgijos, Olandijos, Latvijos, Lenkijos bei Lietuvos ūkininkų derlių ir sąnaudas. Kone 200 metų patirtį šioje srityje turinčiai vokiečių bendrovei mūsų šalyje atstovauja filialas „VH Lietuva“, kuris yra didžiulio tarptautinio fondo dalis.

Reikalų su filialu nuo 2007 m. turi ir mūsų rajono ūkininkai. Per kelerius pastaruosius metus už iššalusius arba krušos „nukultus“ rapsus vilkaviškiečiai gavo nuo 22 000 Lt iki 308 275 Lt žalos atlyginimo išmokų. Yra ūkininkų, būsimą 2014-ųjų derlių apdraudusių dar praeitą rudenį.

Filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas įsitikinęs: „Kaip augalus reikia nupurkšti nuo ligų bei kenkėjų, lygiai taip draudimo sutartimi reikia „nusipurkšti“ ir nuo rizikos netekti viso ar dalies derliaus.“ Juk iššalimo, krušos, stichinės sausros, liūties grėsmės žemdirbiai niekaip negali sumažinti.

„Esame pelno nesiekianti draudimo bendrovė, dirbame savidraudos pagrindais, patyrusiems žalą ūkininkams išdalijame tai, kas surinkta iš kitų. Galėčiau pasakyti, kad vadovaujamės muškietininkų principu, kai visi stoja už vieną, o vienas – už visus, rizika solidariai išdalijama ant daugelio pečių, – vokiečių bendrovės darbo principus apibūdino A. Navickas. – Administravimo sąnaudos filiale „VH Lietuva“ nesiekia 15 proc., nes ištisus metus Lietuvoje dirba tik 7 specialistai. Žalų vertinimo ekspertus samdome tada, kai reikia išnagrinėti konkrečius atvejus, ir mokame jiems tik už tam sugaištą laiką bei rezultatą. Beje, kiek dirbame, nesame turėję nei vieno teisminio ginčo ir nei vieno skundo.“



Ne pelnas, o saugumas

Per pastarąjį dešimtmetį investicijos į vieną žemės hektarą, į techniką yra labai išaugusios. Šitie pinigai padeda užauginti derlių ir gauti pajamas, todėl juos reikia apsaugoti. Tačiau apie lėšas pasėlių draudimui galvoti kaip apie pelno turinčią atnešti investiciją yra iš principo klaidinga. „Draudimo esmė tokia: pinigus ūkininkas gauna arba už parduotą derlių, arba iš draudimo bendrovės. Esu kalbėjęs su vienu žemdirbiu, kuris pasidžiaugė iš hektaro prikūlęs labai daug javų, tačiau sykiu jautė apmaudą nieko negavęs iš draudiko. Pardavęs javus žmogus tarsi pamiršo, kad jo derlius galėjo ir pražūti. Būtent tada pajamas jam būtų užtikrinęs draudimas, – aiškino A. Navickas. – Planuojant išlaidas draudimui, neteisinga yra klausti, ar apsimokės jos ir duos pelno, ar ne. Draudimo įmoka yra kaina už garantuotą saugumą. Reikia sau užduoti kitą klausimą: „Ar būsiu saugus net ir tada, jeigu mano derlius pražus?“

Pasak filialo „VH Lietuva“ vadovo, lietuviai kažkodėl kliaunasi viltimi, kad jiems nieko neatsitiks, ir apdraudžia vos apie 10 proc. laukų. Vokiečių ūkininkai, kurie, kaip ir dauguma mūsiškių, turi didelių finansinių įsipareigojimų bankams bei partneriams, apdraudžia apie 70 proc. laukų.

„Patiriama ir smulkių nuostolių, kurių žemdirbiai paprastai neužfiksuoja. Tai, ką mes draudžiame, yra grūdų kiekis ir jų svoris. Įmonės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ žalų vertinimo metodika remiasi nuostata, kad kiekvienas augalo pažeidimas priklausomai nuo augalo išsivystymo tarpsnio turi įtakos galutiniam derliui, – sakė A. Navickas. – Pavyzdžiui, jeigu javai išguls, aišku, kad grūdų masė sumažės. Kai apdraustame lauke pasėliai išgula bežydėdami, mes žemdirbiui išmokame 15 proc. nuo lauko draudimo vertės, jeigu iki pieninės brandos pabaigos – 10 proc. Sakykime, ūkininkas iš hektaro prikūlė 5 t grūdų, tačiau jeigu nebūtų praėjusi kruša, galėjo prikulti tona daugiau. Tokiu atveju žemdirbys gaus draudimo išmoką už tą krušos „nukultą“ toną.“



Apdraudžia dar prieš sėją

Filialo „VH Lietuva“ vadovo manymu, ypač pažeidžiami yra smulkūs ūkiai. Smulkieji ūkininkai užaugintą produkciją parduoda pigiau, o trąšas, augalų apsaugos priemones perka brangiau nei stambieji. Santykinai didesnės yra ir jų investicijos į žemės ūkio techniką. Be to, smulkiojo ūkininko laukai yra arti vienas kito, taigi tikimybė, kad kruša ar liūtis aprėps didžiąją dalį ar net visus plotus, stipriai išauga. Tokiu atveju žemdirbys gali netekti derliaus, tačiau jo skolos liks ir nukentės visas ūkis.

Pasak A. Navicko, vokiečių bendrovės filialas „VH Lietuva“ savo saugumu susirūpinusių smulkiųjų ūkininkų pasėlius draudžia itin palankiomis sąlygomis. Be to, jis priminė, kad iki 50 proc. draudimo įmokos Lietuvos žemdirbiams kompensuoja valstybė, o bendrovė draudžia ne tik rapsus, įvairius javus, bet ir kukurūzus, bulves, žirnius.

Keliolika metų patirties turinčio draudimo specialisto nuomone, tikrasis draudimas yra būtent pavasarinis, mat iš rudens draudžiamas ne derlius, bet sąnaudos. Iššalusius pasėlius dar galima atsėti ir gauti derlių, tik sąnaudos padidėja – jas draudimo bendrovė ir kompensuoja. „Mūsų žemdirbiai labiau bijo žiemos, bet aš manau, kad labiau reikėtų bijoti pavasario, nes tada derlius ar jo dalis prarandama negrįžtamai. Be to, pavasarinis draudimas yra keturis kartus pigesnis nei rudeninis“, – kalbėjo A. Navickas.

Rūpintis draudimu žemdirbiai gali pradėti dar tik ruošdamiesi sėti vasarines kultūras, nes prasidėjus darbymečiui jie tiesiog neturės kada sukti dėl to galvos. Kiek ir ko sės, ūkininkai būna susiplanavę iš anksto. „Pradėjus tvarkyti draudimo reikalus reikia sumokėti 20 proc. įmokos. Likusi dalis sumokama liepos pabaigoje, kai baigiama tikslinti ir derinti sutartis“, – tvirtino draudimo specialistas.

Šiemet filialas „VH Lietuva“ ėmėsi drausti pasėlius vien tik nuo krušos, mat jai užėjus žūsta nuo 70 iki 95 proc. derliaus. Kaip ir anksčiau, pasėlius galima apdrausti nuo krušos, liūties ir audros, o pasirinkus dar kitą variantą prie pirmiau išvardytų grėsmių pridedama ir stichinė sausra.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas