Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-13 07:02

---

Šis klubo narių būrelis susirinko minint „Varpo“ dešimtmetį.

Kai tik žinia apie Marconi sėkmę perduodant signalus nenaudojant vielų paplito po visą pasaulį, tuoj pat atsirado žmonių, bandančių tai pakartoti namų sąlygomis.

Pirmieji bandymai perduoti radijo signalus Lietuvoje buvo atlikti dar 1918 metais, Šiauliuose.

Ieškant Širvintos krašto mėgėjiško radijo ištakų, 1939 m. išleistoje knygelėje minima, kad tada Kybartuose, Naumiesčio gatvėje, jau gyveno licencijuotas radijo mėgėjas Stasys Juškevičius. 1961 metų Lietuvos radijo mėgėjų sąrašuose Vilkaviškyje užfiksuotos dvi radijo stotys – V.Abramavičiaus ir buvusio mūsų klubo nario, šviesios atminties mokytojo Juozo Burčikausko.

1963 m. Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje fizikos mokytoju pradėjo dirbti žmogus, be kurio nebūtume turėję ir dabartinio „Varpo“ klubo. Tai buvo plungiškis Feliksas Norvaišas.

Per trumpą laiką susibūrė didelis operatorių kolektyvas. Merginos nė trupučio neatsiliko nuo vaikinų. Aktyviausi tuo metu buvo Kęstutis Ladas, Romas Zalagaitis, Juozas Totoraitis, Visvaldas Savickas, Juozas Narijauskas, Bronius Matulaitis, Kazys Lietuvininkas, Janina Almonaitytė, Vida Juodžiūnaitė, Liuda Šipilovaitė, Elvyra Vosyliūtė. F.Norvaišai išvykus iš Vilkaviškio būreliui vadovauti buvo paskirta fizikos mokytoja Janina Kabelkaitė. Iki tol ji neturėjo jokio supratimo, kas yra tas trumpų bangų radijo ryšys, tačiau sąžiningai ėmėsi vykdyti pavestą darbą. Tai buvo fenomenas, ko gero, neturintis Lietuvoje analogų. Jos vadovaujamame būrelyje tikrais radijo mėgėjais tapo didžiulis būrys moksleivių. Nebuvo Lietuvoje kito vadovo, kokios aukštos kvalifikacijos jis bebūtų, kokias geras darbo sąlygas būtų turėjęs, tarp kurio auklėtinių būtų tiek daug aukštos klasės sportininkų, tarptautinės klasės sporto meistrų, pasaulio ir Europos čempionų...

Negalima nepaminėti ir dabartinio mūsų klubo nario Vidmanto Mickevičiaus didžiulio darbo 1990 m. organizuojant grupę ir keliaujant į tolimąją Boliviją pas misionierių padre daktarą Aleksandrą Bendoraitį. Ten jis gydė vietinius žmones, Amazonės džiunglėse statė ligoninę, o trumpomis laisvalaikio akimirkomis radijo bangomis ieškojo lietuviško balso eteryje.

„Varpo“ klubo gimtadienis yra 1991 metų kovo 23 diena. Steigiamajame susirinkime buvo priimta 19 narių.

Daug diskusijų sukėlė vardo pasirinkimas. Buvo siūlomi „Vilkaujos“, „Aušros“, „Suvalkijos“ ir kiti vardai. Po ilgų ginčų Vinco Kudirkos kraštiečiai savo klubą nutarė pavadinti „Varpo“ vardu: kad ilgai ir garsiai skambėtų, kad tas skambesys sklistų tolyn – po laisvą Lietuvą, Europą, po visą pasaulį.

Didėjo klubo narių eilės ir pirmą 5 metų jubiliejų klubas pasitiko savo eilėse turėdamas 33 narius.

Po metų klubo nariais tapo Kazimieras Noreika (a.a.), Artūras Lotermoser (a.a.), Horst Roemer. Pirmieji du mūsų kraštiečiai gyvendami Vokietijoje jautė didžiulę pareigą labdara, padrąsinančiu žodžiu padėti atsikuriančiai Lietuvai. Artimas Kazimiero Noreikos bičiulis Horst Roemer atvyko į Lietuvą vedamas postsovietinės egzotikos, tačiau taip pat prisidėjo organizuojant labdarą mūsų kraštui.

Narių eiles papildė iš Jonavos atvykę Algirdas ir Andrius Jucaičiai. Algirdui tai buvo nors trumpas sugrįžimas į tėviškę, o sūnui – pažintis su tėvonija.

1993 metais, po intensyvių pokalbių radijo eteryje su Edmundu Gudžiūnu, egzotikos patirti Lietuvoje iš Liuksemburgo atvyko ir klubo nariu tapo Antonio Callixto. Į veiklą įsitraukė ir K.Noreikos žmona Gisela bei kito nario Gedimino Kasparaičio žmona Nijolė (a.a.).

Vėliau klubo nariais tapo kybartiečiai broliai Danas ir Gintaras Gauriai. Stebina tai, kad Gintaras būdamas aklas sugeba dirbti radijo mėgėjiška aparatūra, o šiuo metu puikiausiai dirba ir su kompiuteriu.

Klubo narys Antanas Spranaitis, gyvendamas Kudirkos Naumiestyje, be radijo mėgėjystės daug laiko paskyrė rinkdamas medžiagą apie buvusį Širvintos miestelį, kurio dabar nėra jokiame šiuolaikiniame žemėlapyje. Muziejui jis paskyrė dalį savo gyvenamojo namo. Laiko radijo ryšiams užmegzti suranda ūkininkai Jonas Zdancevičius, broliai Dainius ir Giedrius Česnavičiai, bitininkas Juozas Strokas. Daug metų Baltrušių kaime, Šakių rajono pakrašty, savo džiaugsmais ir rūpesčiais radijo eteryje dalijosi Alvidas Ralys (a.a.).

1997 metais, Vilkaviškio miestui minint 300 metų jubiliejų, klubas įsteigė specialų diplomą „Vilkaviškis – 300“ ir radijo ryšio pagalba garsino Vilkaviškį pasaulyje. Diplomą gavo 34 įvairių pasaulio šalių radijo mėgėjai.

Klubo narys Gintautas Šėporaitis, šiuo metu dirbantis UAB „Šiaulių Intermaks“ direktoriumi, šešias kadencijas vadovavo Lietuvos radijo mėgėjų draugijai.

Klubo veikla sunkiai įsivaizduojama be Vytauto Mickevičiaus. Jis surinko Sūvalkijos krašto ir klubo radijo mėgėjiškos veiklos istoriją.

2004 metais Lietuvos priėmimo į Europos Sąjungą proga klubo nariai dirbo vienu iš šešių specialių šaukinių LY2004P, šia proga skirtų Lietuvos radijo mėgėjams. Jie užmezgė daugiau kaip 2500 radijo ryšių su visais pasaulio žemynais, taip pranešdami apie Lietuvos tapimą Europos Sąjungos nare.

Šiuo metu klubas yra užregistravęs 52 savo narius. Jų veikla susideda iš mėgėjiškų radijo ryšių užmezgimo tarp atskirų korespondentų ir sportinių varžybų, kada siekiama per tam tikrą laiką užmegzti kuo daugiau radijo ryšių.

Vienos iš prestižiškiausių varžybų yra Lietuvos trumpų bangų čempionatas. 2003 ir 2005 m. čempionatuose dirbdamas nedidelio galingumo siųstuvu Romualdas Čėsna tapo respublikos čempionu. 1995 m. Lietuvos vicečempionu buvo tapęs Audrius Jurevičius.

2004 metų jubiliejiniame Lietuvos trumpų bangų čempionate „Varpo“ klubas užėmė trečiąją vietą. Rajonų įskaitoje 1994 metais buvome pirmi, 1995 ir 2003 m. – antri, 1999 ir 2000 m. – treti.

2004 metais „Velcome to EU“ varžybose „Varpo“ klubas buvo ketvirtas Europoje klubų įskaitoje. Dalyvauta ir daugelyje kitų varžybų, kur užimtos prizinės vietos, įvairiose ekspedicijose. Čia itin aktyvūs Edmundas Gudžiūnas (jaunesnysis), Artūras Buragas, Vidmantas Mickevičius, Antanas Spranaitis ir kiti.

Šį šeštadienį klubo nariai rinksis į Kultūros rūmus paminėti savo gyvavimo 15 metų sukaktį. Mes dėkingi rūmų administracijai, kuri mus laiko savais – klubas visą šį laiką glaudžiasi po šio pastato stogu.



Juozas TOTORAITIS

Klubo „Varpas“ valdybos pirmininkas

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---