„Santaka“ / Lietuvės Ukrainoje karo nejaučia

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-04-04 07:06

Dalinkitės:  


Anita Obiang su mama Raimonda Tranevičiūte-Griško į Vilkaviškį atvyksta bent porą kartų per metus.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Lietuvės Ukrainoje karo nejaučia

Eglė KVIESULAITIENĖ

Ukrainos sostinėje gyvenančios Raimonda Tranevičiūtė-Griško ir Anita Obiang į Vilkaviškį atvyko tikrai ne bėgdamos nuo karo. Aplankiusios čia gyvenančią močiutę, lietuvės vėl išvyko į Ukrainą, kur jų gyvenimas po Maidano įvykių teka sena vaga.



Krymas toli

– Jei ne pranešimai žiniasklaidoje, jokios karinės padėties tikrai nejustume ir apie įvykius Kryme nežinotume, – sakė Kijeve gimusi ir užaugusi vilkaviškietės Raimondos Tranevičiūtės-Griško vyresnioji duktė Anita. – Kijeve po Maidano įvykių visiškai ramu, o Krymas – už daugiau nei tūkstančio kilometrų. Tiesa, vyrai aktyviai rašosi į savanoriškąją kariuomenę, verslininkai aukoja pinigus karinėms reikmėms, ruošiamasi blogiausiam – jei tektų kariauti su Rusija.

Ukrainos sostinės centre esančiame viešbutyje dirbanti Raimonda sakė, kad Maidano aikštėje dar stovi palapinės ir barikados, pastatyti paminklai čia žuvusiems žmonėms. Gatvės nuklotos gėlėmis ir tūkstančiais žvakelių. Iš aplinkinių rajonų, mokyklų atvyksta ekskursijos apžiūrėti neseną šalies istorijos puslapį liudijančių eksponatų.



Grįžo į gyvenimą

Tai, kad skaudūs įvykiai Maidane vyko visai neseniai, liudija sušaudyti aplinkinių namų langai. Viešbučio, kuriame dirba Raimonda ir jos vyras, languose taip pat matyti kulkų paliktos skylės. Kad nepūstų vėjas ir dūžio vietos neaižėtų, viešbučio personalas jas užklijavo lipnia juosta.

Tomis dienomis, kai vyko susišaudymas, daugumą viešbučio darbuotojų išleido namo. Mat prie pat skaudžių įvykių epicentro stovintis pastatas buvo tapęs ligonine. Jo patalpose gydytojai teikė pagalbą sužeistiesiems, čia pat gulėjo žuvusiųjų kūnai. Medicinos punktais buvo tapę dauguma prie aikštės esančių pastatų – ir prabangios parduotuvės, ir įstaigų biurai.

Anot R. Tranevičiūtės-Griško, tik skaudžius įvykius menanti aplinka neleidžia pamiršti apie tai, jog sostinėje ką tik vyko ginkluoti susirėmimai. Miesto transportas jau kursuoja senais maršrutais, kelias dienas šoktelėjusios maisto produktų ir degalų kainos vėl sugrįžo į senąjį lygį. Mat Ukrainoje, priešingai nei Lietuvoje, didžioji prekybos centrų, viešbučių, kitų aptarnavimo sferos objektų dalis priklauso ne privačiam sektoriui, o valstybei. Tik euro ir dolerio kaina šoktelėjo pusantro karto.

Tuo metu, kai pasklido informacija apie galimą karinę padėtį šalyje, vietiniai gyventojai akimirksniu iššlavė parduotuves, o prie degalinių nusidriekė eilės. Tačiau taip buvo tik vieną dieną. Dabar patriotiškai nusiteikę ukrainiečiai boikotuoja rusiškas prekes. Rusiškų degalinių apyvarta, anot Raimondos, sumažėjo net iki 80 procentų.



Švenčių neatsisakė

Savo verslą Kijeve sukūrusi Anita Obiang sakė, kad įvykiai šalyje jos tikrai nesužlugdė. Mergina turi nuosavą kepyklėlę, gaminančią proginius tortus, pyragus ir pyragaičius. Anita samdo 10 žmonių, kurie ne tik kepa konditerijos gaminius, bet ir rūpinasi jų pristatymu, klientais ir kt. Saldumynus žmonės užsako asmeninėms ar įmonių šventėms.

Kijevo kultūros ir meno institute mados ir dizaino vadybą baigusi mergina anksčiau pati užsiėmė švenčių organizavimu, tad ieškodama užsakovams skanių kepinių atrado savo verslo nišą.

Nors Ukraina šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, žmonės švenčių neatsisakė. Kartais, kai yra daug užsakymų, Anita pati kepėjoms padeda puošti vestuvinius, krikštynų ar kitų progų tortus. Įdomiausia tai, kad Ukrainoje daugiausia tortų suvalgoma vasario 23-ąją – Tarybinės armijos dieną. Nepaisant tautinio pakilimo ir priešiškumo Rusijai, ši šventė vis dar aktyviai švenčiama – moterys saldumynų ta proga užsako savo vyrams.



Lietuvoje brangiau

Nors įkurti savo verslą Ukrainoje, kaip ir Lietuvoje, nėra lengva, didelių finansinių investicijų tam nereikėjo. A. Obiang prisimena, kaip prieš šešerius metus ji išsinuomojo patalpas su kepimo krosnele ir pramoniniu plakikliu. Palyginus su pradžia, jos verslas gerokai išaugęs. Šiemet kepyklėlei keliantis į naujas patalpas, prireikė net trijų sunkvežimių turtui pergabenti.

Atvykusios į Lietuvą, Raimonda ir Anita dažnai palygina prekių kainas. Dauguma jų mūsų šalyje yra didesnės negu Ukrainoje. Ypač skiriasi transporto, komunalinių patarnavimų, elektros, dujų kainos. Nuosavame name gyvenanti R. Tranevičiūtė-Griško žiemą už jo apšildymą dujomis per mėnesį moka apie 125–150 Lt, o elektra mėnesiui tekainuoja 10 Lt. Tačiau benzino kaina panaši kaip ir Lietuvoje. Tiesa, ir atlyginimai, ypač valdiškame sektoriuje, nedideli – apie 500–700 Lt.



Afrikoje – namai

Anitos sesuo Kristina šiuo metu gyvena toli nuo Ukrainos ir Lietuvos. Tarptautinės ekonomikos studijas Kijevo universitete baigusi mergina Jungtiniuose Arabų Emyratuose jau ketvirti metai prekiauja nekilnojamuoju turtu, tačiau neužmiršta ir modelio karjeros.

Kristina visada svajojo gyventi Lietuvoje, todėl baigusi studijas atvyko į Vilnių. Viename televizijos kanale vedusi laidą mergina liko be darbo, kai užėjus ekonominei krizei kanalas buvo uždarytas. Žlugus svajonei, vietoje nenustygstanti Kristina išvyko į Pusiaujo Gvinėją (Afrika) – ten su nauja šeima gyvena jos tėtis. Nedidelės Afrikos šalies Sveikatos apsaugos ministerijoje dirbantis buvęs Anitos ir Kristinos mamos Raimondos sutuoktinis abiem dukroms, kurios yra vienintelės jo turto paveldėtojos, savo gimtinėje nupirkęs po namą. Tad atvykti į Afriką jos gali kada panorėjusios.

Pati Raimonda su buvusiu vyru pabendrauja telefonu, internetu apsikeičia nuotraukomis, tarp jų išlikę šilti santykiai, nors po to, kai vyriškis išvyko į tolimąjį žemyną, buvę sutuoktiniai nesimatė.



Sukėlė neramumus

Anita egzotiškoje šalyje taip pat dar nėra buvusi. Mergina tikisi rasti laiko savo verslo grafike ir kada nors aplankyti tėtį. Tačiau juokiasi prisiminusi, kad pirmasis jos sesers vizitas Pusiaujo Gvinėjoje vos nesibaigė egzotiškos šalies revoliucija. Mat gražuolė Kristina krito į akį šalies prezidento Teodoro Obiang Nguema Mbasogo sūnui, turinčiam princo statusą. Jaunus žmones supažindino tėvai, mat Kristinos „pamotė“ – artima prezidentienės draugė.

Jaunasis Teodoro Nguema Obiang Mangue iškart panoro vesti gražią merginą, tačiau kitokias tradicijas turinčios šalies gyventojai nepritarė kilmingo vaikino ir svetimšalės vedyboms. Pusiaujo Gvinėja suskilo į dvi stovyklas, kilo neramumai, todėl jaunuoliams savo ketinimų teko atsisakyti.

Vis dėlto Kristina ir toliau draugiškai bendrauja su prezidento sūnumi, susirašinėja internetu, vyras iki šiol dar nerado sau tinkamos nuotakos.

Vasaros pabaigoje Kristina grįš atostogauti į Europą ir kartu su Anita būtinai aplankys Vilkaviškyje gyvenančią močiutę, savo vaikystės draugus, su kuriais kartu lakstė Naujamiesčio gatvėmis.

Ukrainoje gyvenančios lietuvės į gyvenimą žvelgia pozityviai ir mano, kad žiniasklaidos pasvarstymai apie Rusijos kėslus užkariauti ne tik jų šalį, bet ir Baltijos valstybes – tik vandens drumstimas ir bereikalingas bandymas įbauginti, sukelti sąmyšį. Juk politikai ir diplomatai tikrai ras priemonių, kuriomis bet kokius konfliktus galima spręsti taikiai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas