„Santaka“ / Vicemeras pažadais nesišvaisto

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-04-04 07:04

Dalinkitės:  


Savivaldybės mero pavaduotojas Kazys Kiaulakis sako, kad kartais savyje tenka ieškoti kompromiso tarp verslininko patirties ir politinės valios.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Vicemeras pažadais nesišvaisto

Dangyra APANAVIČIENĖ

Pokalbis su rajono Savivaldybės mero pavaduotoju Kaziu KIAULAKIU.

– Mero pavaduotoju dirbate keturis mėnesius. Kokias Savivaldybės veiklos sritis kuruojate?

– Viena iš mano kuruojamų sričių, šiuo metu reikalaujanti bene daugiausia dėmesio, yra daugiabučių namų renovacija. Taip pat esu atsakingas už Savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiklą, ekonomikos ir investicijų plėtros, aplinkosaugos klausimų koordinavimą ir priežiūrą, verslo aplinkos gerinimo reikalus. Dalyvausiu sprendžiant statybos, architektūros, kraštotvarkos ir kai kuriuos kitus klausimus.

– Kas šiuo metu Jums kelia didžiausią rūpestį?

– Kaip minėjau – daugiabučių namų renovacijos problemos. Buksuoja pirmojo renovacijos etapo daugiabučiai. Taip atsitiko dėl to, kad neįsigilinus, konvejeriu buvo parengti pirmieji investiciniai planai, padaryta nemažai klaidų, bet neatsižvelgus į pastabas jie vis tiek buvo patvirtinti buvusių vadovų.

Per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) organizavome du darbų pirkimo konkursus. Iš 61 CPO atrinktų ir patvirtintų rangovų niekas nesusidomėjo nė vienu iš 15 mūsų pasiūlytų daugiabučių. Tada buvo leista rengti viešųjų pirkimų konkursą išlaikant tuos pačius reikalavimus – rangovų taip pat neatsirado. Pagal Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) rekomendacijas buvome priversti nuimti dalį „saugiklių“ ir rizikuoti. Todėl šiuo metu vyksta pakartotiniai viešieji pirkimai keletui namų.

Jeigu ir dabar neatsiras statybinių organizacijų, norinčių imtis šių daugiabučių renovacijos, teks viską pradėti nuo pradžių: pripažinti ankstesnes klaidas, eiti pas gyventojus įrodyti, kad už paskirtas lėšas namo niekas neapsiima renovuoti ir rengti naujus investicinius projektus.

Gali atsitikti taip, kad greičiau bus renovuoti ne pirmojo, o antrojo etapo namai, kuriems rengiant investicinius planus yra visos galimybės išvengti ankstesnių klaidų, numatyti realias kainas ir įvesti griežtą kontrolę juos tvirtinant.

– Kaip sekasi dirbti komandoje?

– Mūsų komanda – meras, mero pavaduotojas, administracijos direktorius ir jo pavaduotojas – kiekvieną rytą prasidedant darbo dienai pasitariame, ką darome, ką padarėme, kokius „gaisrus“ gesiname.

Ne visada mūsų nuomonės sutampa, bet tai natūralu. Išsikalbame, padiskutuojame, o kai reikia ir pasiginčijame, bet pro duris išeiname radę sprendimą. Ir anksčiau buvo visko. Ne visuomet mano nuomonė sutapdavo su valdžioje buvusiais „savais“, bet mes „išsiskalbdavome“ už uždarų durų. Gaila, kad po kiek laiko būna pripažįstama, jog teisus buvau aš. Norėtųsi, kad dabar to nebūtų.

– Kol kas girdime tik kalbas apie pokyčius. Kada pamatysime kokius nors konkrečius naujos valdžios veiklos rezultatus?

– Ir man norėtųsi spartesnių permainų. Ir visų kitų norai dideli, bet turime pripažinti, kad kartais mums pritrūksta politinės valios.

Kita vertus, šie metai – projektų rengimo, jų teikimo, atrankos, sutarčių pasirašymo laikas, nes prasideda naujas 2014–2020 metų finansinis laikotarpis ES paramai gauti. Į valdžią atėjome praėjus trims ketvirtadaliams kadencijos, ne visi darbai, kuriuos dabar darome Savivaldybėje, yra matomi ir planuotų rezultatų per metus, ko gero, nebespėsime parodyti.

Be to, šie metai pilni politinių įvykių: šalies prezidento, Europos Parlamento rinkimai, rudeniop prasidės pasiruošimas savivaldybių tarybų rinkimams. Tai tam tikra prasme taip pat išderina ir trukdo dirbti.

Todėl manau, kad geriau žmonėms pasakyti, kad kažko nepadarysime, nei prisigirti, o po to aiškintis, kodėl neištesėjome pažadų.

– Kaip Jūs sakėte prieš pokalbį, „palaukime“ buvote trejus metus, todėl dabar esate pasiryžę veikti. Ką darote?

– Šiuo metu svarstome Savivaldybės administracijos struktūros pertvarkos galimybę. Taupymo sumetimais ir dėl sklandesnio administracijos darbo bandysime siūlyti pertvarkyti keletą skyrių. Rengiamas variantas, kuris bus teikiamas Tarybai.

Pertvarkos turėtų paliesti ir Savivaldybės turimas uždarąsias akcines bendroves. Aš, iš verslo atėjęs žmogus, šioje srityje matau daug netvarkos. UAB „Vilkaviškio vandenys“ visuomenei teikia specializuotas paslaugas, todėl ten daug kažko neprigalvosi. Bet „Vilkaviškio šilumos tinklai“, „Kybartų darna“, „Vilkaviškio komunalinis ūkis“ turi labiau vystyti, plėsti savo veiklą, pasiūlyti platesnį spektrą paslaugų.

Visiškai nuošalyje likęs Vilkaviškio architektūros biuras. Niekur nesireiškia, mažai dalyvauja konkursuose, o turėtų aktyviai prisidėti prie Savivaldybės darbų, rengti įvairias vizijas, teikti pasiūlymus.

Neveiklias, ant išlikimo ribos balansuojančias bendroves reikia arba privatizuoti, arba jos turi savininkui, šiuo atveju – Savivaldybei, duoti naudos.

– Nekalbate apie UAB Vilkaviškio autobusų stotį, kuri taip pat priklauso Savivaldybei. Būdamas opozicijoje labai priešinotės jos reorganizavimui.

– Iš tiesų ne be mano įsikišimo buvo stabdomas Vilkaviškio autobusų stoties prijungimo prie „Vilkaviškio komunalinio ūkio“ klausimas. Reikia tik pasidžiaugti, kad tada nesujungėme šių dviejų įmonių, nes būtume užkirtę kelią dabartiniams planams. Kadangi iš visuomenės nesulaukėme jokių pasiūlymų dėl kitokios autobusų stoties teritorijos, dabar grįžome prie to, ką, manau, reikėjo daryti pačioje pradžioje – kalbėtis, tartis su UAB „Kautra“, kurios pateiktos idėjos mums yra priimtinos, tikimės, kad joms pritars ir rajono Tarybos narių dauguma.

Autobusų stotis ir aplink esanti teritorija – svarbi miesto dalis, miesto veidrodis. Norime šią vietą sutvarkyti taip, kad ji būtų patraukli ir reikalinga žmonėms, sykiu ištaisytume neūkiškus sprendimus panaudojant šią teritoriją.

Investicija į autobusų stoties pastatą niekada gyvenime neatsipirks. Todėl planuojame lygiagrečiai leisti kurti ir komercinę infrastruktūrą.

Vietoj senosios stoties planuojama pastatyti naują statinį ir iš esmės sutvarkyti aplinką. Viena dalis teritorijos būtų pritaikyta autobusų stoties paslaugoms atlikti (parkavimo, keleivių išlaipinimo aikštelės, stoties patalpos), kita dalis – komercinės paskirties. Ten galėtų atsirasti paslaugų, prekybos centriukas, taip pat galėtų būti įrengta šiuolaikiška, moderni transporto priemonių plovykla. Ji teiktų paslaugas ir gyventojams. Be to, planuojame išspręsti viešojo tualeto problemą. Jis galėtų būti įrengtas stoties teritorijoje arba kitoje miesto vietoje su to paties investuotojo pagalba.

– Kažkada Savivaldybės tarybos posėdyje kėlėte Vilkaviškio pirties klausimą.

– Senosios pirties pastatas yra Savivaldybės turtas su maža dalimi privačios nuosavybės. 1998 metais privatininkui buvo išnuomotos esamos patalpos 50 metų laikotarpiui. Po metų nuomos Savivaldybė pripažino beveik 300 tūkst. litų investiciją į pastato remontą. Vilkaviškio pirtis buvo išnuomota vos po 1,36 Lt už kvadratinį metrą. Tuo metu gal ir buvo normali kaina, bet dabar protu nesuvokiama, kad daugiau nei per 16 metų niekas Savivaldybėje nepasistengė peržiūrėti sutarties sąlygų ir padidinti nuomos kainą atsižvelgiant į pripažintas investicijas. Pastatas yra miesto centre, naudojamas komercijos tikslais. Už tokias patalpas ne miesto centre yra mokama po 15–17 Lt už m². Tačiau Savivaldybei tai nerūpėjo. Ji dar ir dabar privatininkui skolinga apie 70 tūkst. Lt. Tokį „palikimą“ radome pradėję dirbti. Toks neūkiškumas bado akis, bet tik ne Savivaldybės buvusiems vadovams ir atsakingiems specialistams, kurie seniai privalėjo tokį „sandorį“ sutvarkyti.

– Pagal išsilavinimą Jūs inžinierius-statybininkas, ilgus metus vadovavote vienai stipriausių rajone statybos organizacijų. Ar gamyboje įgyta patirtis Jums praverčia dabartiniame darbe?

– Aišku, kad praverčia. Bet kartais atsiduriu dviprasmiškoje padėtyje. Kaip politikas, suprantu, kad reikia daryti vienaip, o kai pažiūri iš verslo, iš ekonominės pusės, daug sprendimų atrodo visai kitaip.

Pavyzdys – švietimo sistema, kuriai skiriama didžiausia dalis biudžeto lėšų. Moksleivių mąžta, pastatų, darbuotojų išlaikymas brangsta – reikėtų optimizuoti mokyklų tinklą, nes per brangiai biudžetui kainuoja jų išlaikymas. Tačiau reikia žiūrėti ir atsižvelgti į konkrečios bendruomenės interesus.

– Esate atsidūręs dviprasmiškoje situacijoje. Jūsų žmona Rūta Kiaulakienė, beveik prieš dvejus metus atleista iš Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos pareigų, laimėjo teismą, ir jai Savivaldybė turės sumokėti per 70 tūkst. litų kaip kompensaciją už negautą atlyginimą ir 2 tūkst. litų moralinės žalos. Ką galite pasakyti?

– Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas bei privalomas vykdyti. Tie, kurie „taupydami“ darė tokius sprendimus, mano supratimu, turi asmeniškai atsakyti ir atlyginti Savivaldybei padarytą finansinę žalą.

Tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Audrius Balbierius, kuris vykdė kai kurių politikų, „įtakingų“ verslo atstovų užgaidas, kad ir kaip saugojo savo kėdę, bet neišsaugojo. Tačiau Savivaldybės administracijoje ir šiandien tebedirba specialistai, kurie žinojo, kad elgiamasi neteisingai, tam pritarė ir savo parašais leido tai daryti. Mano giliu įsitikinimu, jie taip pat privalo už tai atsakyti, bet dėl to sprendimą priimti turi Taryba.

– Už ką tuometinė valdžia atleido R. Kiaulakienę?

– Oficiali priežastis – vadinamoji skyriaus pertvarka teigiant, kad jam būtinai turi vadovauti vyriausiasis architektas (R. Kiaulakienė turi statybininkės-inžinierės diplomą – red. past.). O tikroji priežastis buvo ta, kad Kiaulakienė buvo „nepatogi“, nes ji, nesvarbu kas buvo valdžioje, jokiems „pageidavimams“ nepasidavė, jeigu įstatymas nenumato išimčių, neteisėtų reikalavimų ji nevykdydavo – kaip dabar yra aišku, savo nenaudai. Taip buvo „sutaupytos“ Savivaldybei trūkstamos lėšos pasodinant vieną specialistą ant dviejų kėdžių.

O mano versija – paveikti ir mane.

– Papasakokite apie savo pomėgius, laisvalaikį.

– Mano visas gyvenimas susijęs su statybomis. Šeimoje – keturi inžinieriai-statybininkai: ir aš, ir žmona Rūta, ir vyresnysis sūnus Artūras esame baigę statybų inžinerijos studijas. Jas tame pačiame Gedimino technikos universitete šiemet baigia ir jaunėlis Arvydas.

Išsprūstame, išvažiuojame kai kada pailsėti, retkarčiais išvykstu į medžioklę. Visas mano laisvalaikis visąlaik buvo susietas su kokiomis nors statybomis. Ir namuose visąlaik ką nors statėme, remontavome. Turiu nuosavą namą Vilkaviškyje, turiu nebaigtą tvarkyti sodybą – darbo visada per akis, poilsiauti nėra kada. Ir dabar matau, jau visas Vilkaviškis baigia renovuotis namus, o aš, statybininkas, savo namų dar nesusitvarkęs.

– Prieš keletą metų iš tiesų išgyvenote sunkų laikotarpį: liga, pareigų atsisakymas, socialdemokratams, kuriems priklausote, nesėkminga savivaldos rinkimų baigtis. Kas buvo sunkiausia?

– Išdavystė. Ypač tų, dėl kurių daug rizikuota ir padėta jų asmeniniame gyvenime ir politikoje.

– Jūsų bendražygio – buvusio socialdemokratų lyderio, buvusio mero Algirdo Bagušinsko išdavystė?

– Taip. Ši išdavystė mane labai sukrėtė. Bet apie tai aš nenoriu nei prisiminti, nei kalbėti.

– Esate žemaitis – reiklus, užsispyręs žmogus. Žemaitiškas užsispyrimas Jums gyvenime daugiau trukdo ar padeda?

– Gal per mažai esu užsispyręs. Jeigu kai kuriose situacijose būčiau elgęsis kaip tikras žemaitis, tiek versle, tiek politikoje būtų buvę daugiau aiškumo.

Mano tonas toks – nemoku saldžiai ar veidmainiaudamas kalbėti. Aš tiesiog galvoju, kad visi turi dirbti savo darbą. Jeigu darbuotojai sąžiningai, tvarkingai dirba, tas mano reiklumas dingsta.

– Ar nebuvo minčių mesti politiką, dirbti ramesnį darbą, rasti daugiau laiko sau?

– Per tiek metų aš jau taip įsisukau į tą politinį ir visuomeninį gyvenimą, kad dabar manau, jog neturiu teisės trauktis, lengva ranka paimti ir viską – patirtį, žinias – nubraukti. Nors turiu tokią savybę: kai man pasako, kad jau laikas, arba pats pamatau, jog kažkas negerai, aš traukiuosi. Atsisakiau generalinio direktoriaus pareigų „Vilkastos“ bendrovėje, palikau „Rotary“ klubą, kurio steigimąsi inicijavau ir buvau pirmasis prezidentas.

Nepakenčiu veidmainystės.

Nesiveržiau ir į politiką, bet taip jau viskas susiklostė, jog buvau ten reikalingas. Nesiekiau jokių postų, bet gyvenimas koreguoja savaip – tapau mero pavaduotoju. Tai – dar vienas išbandymas.






DOSJĖ



• Kazys Kiaulakis gimė 1959 m. liepos 5 d. Girininkų kaime, Klaipėdos rajone.



• Baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą įgijo inžinieriaus-statybininko specialybę.



• Nuo 1982 iki 2013 m. dirbo UAB „Vilkasta“, iš jų 25 metus vadovo pareigose.



• LSDP narys.



• Nuo 1995 m. Savivaldybės tarybos narys.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas