„Santaka“ / „Smagu pasitrankyti su teptuku“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-03-31 07:41

Dalinkitės:  


Autorine paroda debiutavusią mokytoją Dalią Lapaitienę sveikino bendradarbės.

Autorės nuotr.


„Smagu pasitrankyti su teptuku“

Renata VITKAUSKIENĖ

Vilkaviškio kultūros centre iki šio mėnesio pabaigos veiks autorinė vilkaviškietės Dalios Lapaitienės tapybos darbų paroda „... po tylos...“ Joje dailės mokytoja eksponuoja 25 savo paveikslus. Šiandien autorė pasakoja, kaip šie kūriniai atsirado ir kodėl jie būtent tokie.

– Kodėl ne vienerius metus trukusi tyla ėmė ir „suplyšo“?

– Kai 2004 m. iš Šiaulių universiteto grįžau su diplomu, supakavau visus dailės reikmenis, sukišau po lovomis, į spintas ir ant jų, sakiau, kad gyvenime daugiau niekada nieko nepiešiu, netapysiu. Viskas buvo susikaupę: mokslai, šeima, buitis, darbai...

Po septynerių metų vieną vakarą išsitraukiau plokštę, akrilą, teptukus ir, matyt, ta prisipildžiusi taurė išsiliejo. Išsiliejo tai, kas ištylėta, iškentėta, išturėta. Pats pirmasis atsirado „Audinys“. Tai buvo prieš trejus metus.

– Viena parodos lankytoja sakė nesitikėjusi iš Jūsų tokių ryškių, sodrių spalvų. Kita atkreipė dėmesį į jų kontrastus nuo tamsiai violetinės iki šviesiai geltonos.

– Čia dėl to santūraus lietuviškumo, kai negali garsiai išsirėkti aplinkoje. Be to, mokytojas yra pastebimas bendruomenėje. Jis negali išsišokti, turi galvoti ką šneka, mes esame suvaržyti ir dėl aprangos. Kai negali pati sau netikėtai „sužaisti“, gyvenime priimti kitiems nelauktą sprendimą – duoti netikėtumo įspūdį leidžia spalvos. Jos nėra niūrios, tamsios. Spalvos tiesiog aktyvios. Tas aktyvumas išsilieja mano darbuose.

– Sakote, kad tapydama išliejate emocijas. Tačiau atrodo, kad Jūsų paveikslai teptuku kruopščiausiai „surinkti“ po mažutį lopinėlį.

– Taip būna tik tada, kai norisi detalių. Pirminis darbas, pati išraiška būna labai greiti. Kai tapau, visas grindis nutaškau dažais. Smagu pasitrankyti su teptuku.

– Kaip ateina suvokimas, kad prie piešinio daugiau jau nereikia priliesti teptuko?

– Tas jausmas natūraliai ateina. Vienas paveikslas – vienos nakties darbas. Vakare, kokią aštuntą valandą, pradedu, o penktą šeštą ryto baigiu. Jeigu vieną sykį patapysi, kitu priėjimu dar pridėsi, tą antrą kartą jau ir nuotaika bus kita, kitaip jausi. Iš pradinio sumanymo gali padaryti visai kitą variantą. Todėl stengiuosi viską nutapyti iš karto. Aš toks žmogus, kad jeigu „užsivedu“, tai ir turiu padaryti. Be to, dirbu su akrilu, o jis greitai džiūsta.

– Paveiksluose vyrauja gamtos motyvai. Kodėl būtent jie?

– Miestas, judėjimas, skubėjimas verčia žmogų stresuoti, verstis per galvą. Kai išeiname į mišką, į lauką, atrodo, laikas sustoja, smagu, gera, paukščiai čiulba... Gamtos motyvai kai kada ateina visai natūraliai. Pradedu piešti, mintis būna visai kitokia, bet staiga kažkas tą pirmąjį sumanymą pakeičia kardinaliai. Parodoje yra du paveikslai, kurie nutapyti tokie, kokie ir buvo suplanuoti. Tai – „Pienė“ ir „Rūke“. Pastarąjį piešiau žiūrėdama į savo darytą nuotrauką. Podvarke nufotografavau fantastišką vaizdą, vėliau jį nutapiau.

Natiurmortai, aktai, gipsinių statulų piešimas net studijų laikais nebuvo labai smagi proceso dalis. Kai skirdavo laisvas užduotis ir nebūdavau įpareigota parodyti tai, ką matau, man būdavo daug smagiau. Ir dėstytoja sakydavo, kad piešti, tapyti gali išmokti bet kas, o vaizduotę turi ne kiekvienas.

– Kada piešiate?

– Apniukę orai, šaltasis periodas, niūruma mane žlugdo. Kai eina iš žiemos į pavasarį, kai pradeda viskas iš naujo gimti, prasideda ir kūrybiniai prasiveržimai. Nors iš letargo miego pabudau rudenį.

Daugiau piešiu vasarą. Esu vasaros žmogus. Be to, kai atostogos, tai naktį galiu sau leisti ilgiau nemiegoti, papiešti, esu neįpareigota, prie darbotvarkės „nepririšta“, o ir šiaip esu „pelėda“.

– Kaip jaučiatės pristačiusi pirmąją autorinę parodą?

– Labai džiaugiausi tais žmonėmis, kurie susirinko į parodos pristatymą. Nesitikėjau, kad jų tiek ateis ir taip šiltai priims. Visi nuoširdžiai, smagiai pasidžiaugė šituo man svarbiu įvykiu. Taip gausiai susirinkę lankytojai man yra ir įvertinimas, ir dėmesys.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas