„Santaka“ / Netradicinės vaišės – šeivamedžio vynas ir arbata iš stevijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-03-31 07:39

Dalinkitės:  


Gamindama aromatingą naminį vyną su medumi, Violeta Strokienė nuolat keičia receptūrą ir atranda vis naujų skonių.

Autorės nuotr.


Netradicinės vaišės – šeivamedžio vynas ir arbata iš stevijos

Eglė MIČIULIENĖ

Obelupių kaime netoli Vilkaviškio gyvenanti Violeta Strokienė nesutriks sulaukusi netikėto svečio. Daug pažįstamų ir draugų turinti moteris juos visuomet gali pavaišinti puikiausiomis vaišėmis, pagamintomis iš medaus ir įvairių augalų.



Pavaišins ir namuose, ir gamtoje

Jei pavasarį su Violeta turėtumėte galimybę pasivaikščioti po gamtą, ji tuoj rastų vitaminų pilnų gėrybių, kuriomis čia pat galima pasivaišinti. Kad ir pamiškėje želiančiais šviesiai žaliais kiškio kopūstais, liepų pumpurais ar pievoje besikalančiais šviežiais raktažolių lapeliais. Šie jauni želmenys yra skanūs ir turi sukaupę daugybę žmogui naudingų medžiagų.

O štai užsukus į Strokų sodybą šeimininkė pavaišins ir jos pačios iš įvairių augalų bei medaus pagamintais gardėsiais. Moteris beveik visuomet turi išsikepusi naminės duonos, meduolio, o išbėgusi į lauką tuoj pat ras iš ko pagaminti gardžių salotų.

Ir mus, atvykusius pabendrauti, Violeta vaišina salotomis iš rauginto moliūgo, topinambo ir įvairiausių jaunų šviežių žolių: kiaulpienių, rasakilų, garšvų, nuplikytų dilgėlės lapų, narcizalapių česnakų, žieminių svogūnų laiškų. Visa tai dar pagardinta pačios pagamintu prieskoninių žolelių mišiniu iš gelsvės, saliero, petražolių, krapų, kelių rūšių bazilikų, juozažolės, krūminės perilės, paprikos ir kitų augalų.



30 rūšių vyno

Vienas iš „firminių“ V. Strokienės produktų, kuriuo ji gali sužavėti bet kokį svečią, – naminis vynas. Jį moteris gamina jau dvyliktus metus. Violeta su savo vyru Juozu Stroku užsiima bitininkyste, laiko 100 bičių šeimų, tad visas vynas gaminamas su medumi. Jei turi, moteris deda ir specialių vyno mielių. Visi kiti ingredientai – skirtingi. Puikų gėrimą šeimininkė daro iš juodųjų serbentų, vynuogių, aviečių, svarainių, vyšnių, slyvų, obuolių, kiaulpienių žiedų, kadugio uogų ir kt. Vienas iš Violetos egzotiškiausių – juodauogio šeivamedžio vynas.

– Kiekvienas mano vynas – vis kitoks. Juk skiriasi ne tik uogos, bet ir medus – jis surinktas iš skirtingų žolynų ir yra įvairių skonių. Be to, tuo domiuosi, skaitau ir eksperimentuoju, ką nors darau vis kitaip. Pirmasis vynas būdavo labai sodrus, kiek per tirštas ar per saldus – keičiau receptūrą. Dabar jis – vėl kitoks, – pasakojo šeimininkė.

Prieš pildama vyno svečiui, Violeta jo visuomet pirma paragauja pati – kad įsitikintų, jog skonis – geras ir tinkamas.

Per metus V. Strokienė padaro 2–3 rūšis šio puikaus gėrimo. Šiuo metu Strokų rūsyje yra apie 30 rūšių naminio vyno, seniausias pagamintas 2004-aisiais.



Saldu ir be cukraus

Jei esate abstinentas – ne bėda, Violeta gali paruošti kvapnios arbatos.

Arbatoms gaminti moteris augina keturių rūšių šaltmėčių, taip pat juozažolių, vaistinių šalavijų, sukatžolių, miškinių sidabražolių, citrininių katžolių, melisų, raudonėlių, ramunėlių, medetkų ir kitų augalų. Dar dvi egzotiškų pavadinimų žoles – anyžinį lofantą (pankolinę kinmėtę) ir faceliją – Violeta augina ne tik arbatai, bet ir dėl bičių, nes šie žolynai labai pagerina medaus skonį.

Viena iš įdomesnių V. Strokienės auginamų arbatžolių – stevija. Ši žolė – brangi, Lietuvoje natūraliai neauga. Steviją Violeta augina šiltnamyje, o žiemą laiko rūsyje. Arbata iš šios žolės stipriai tonizuoja, be to, yra labai saldi: šaukštelis maltų džiovintų stevijos lapų atstoja stiklinę cukraus.

Įdomu, jog šis augalas daug kur yra vertinamas panašiai kaip ženšenis. Pasak V. Strokienės, stevijos visuomet būdavo tiek ant įvairių JAV, tiek ant SSRS vadų stalo.



Nei sodinti, nei ravėti

Apie įvairias žoleles Violeta sukaupusi daugybę žinių. Nejučiomis pagalvoji, kad tokį pomėgį augalams moteris atsinešė su savo vardu (išvertus iš lotynų kalbos, Violeta reiškia „žibuoklė“).

– Aš prisirenku apie 50 rūšių vaistažolių. Tik pereik per pievą – jų pilna, ir nei sodinti, nei ravėti! Kiti kuo anksčiausiai sėja salotas, ridikus, o aš neskubu. Kam vargti, jei gamtoje viskas žmogui po kojomis padėta, – šypsojosi moteris.

Įdomu klausytis jos pasakojimų apie augalus. Pavyzdžiui, kad šaltalankio lapai vitamino C turi daugiau negu uogos. Arba kad susmulkintos varnalėšos šaknys ne tik turtingos įvairių medžiagų, bet ir turi riešutų skonio. Padžiovintų varnalėšos šaknų Violeta deda į sriubas, troškinius, sausainius.

O jau minėto juodauogio šeivamedžio žiedų moteris pataria pasidžiovinti ir gerti susirgus gripu, peršalus: jis skatina prakaitavimą ir muša temperatūrą geriau nei avietės ar liepžiedžiai. Jo, maišyto su dirviniu asiūkliu ir avietėmis, V. Strokienė deda į arbatas su bendraminčiais eidama į pirtį, kad geriau varytų prakaitą.

Iš kiaulpienių žiedų, putino uogų ar jaunų eglių ūglių Violeta gamina sirupus – po šaukštą jų galima vartoti kaip natūralius vitaminus.



Moterims – rasakila, vyrams – ajeras

V. Strokienė aiškino, jog kiekviena žolė gali padėti nuo įvairių dalykų, be to, ir kiekvieną organizmą gali paveikti kitaip. Taigi daugumą jų vartoti reikėtų atsargiai, pasidomint, kokį organą ir kaip žolynas veikia.

Visiems, anot Violetos, galima vartoti gudobelės vaisius – jie valo kraujagysles. Beje, gudobelė – vienintelis vaistinis augalas, kurį galima vartoti be pertraukos penkerius metus. O šiaip bet kokių vaistažolių nerekomenduojama vartoti ilgiau nei mėnesį, būtina daryti pertrauką, nebent jos būtų paskirtos gydymo tikslais.

Puikus visoms moterims tinkantis augalas, pasak V. Strokienės, yra rasakila, o vyrams Violeta patartų vartoti ajero šaknį – ji skatinanti vyriškumą, potenciją.

– O štai apynys bet kokį potraukį tik ramina, tad geriau tinka vartoti, kai kankina nemiga. Reikia kupiną šaukštą džiovintų apynio spurgelių užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti valandą ir gerti valandą prieš miegą – tada miegosite kaip kūdikiai, – juokėsi pašnekovė.

Gamtos apsuptyje gyvenanti V. Strokienė turi dar vieną puikų, visiems tinkantį metodą.

– Kiekvieną vakarą stengiuosi užsirašyti penkis dalykus, kuriais tą dieną džiaugiausi: koks nors augalas pražydo, namo grįžo mūsų strazdas giesmininkas, dar kažkas gero nutiko. Kartais tuos penkis dalykus sunku rasti, bet kai įpranti, kitą dieną labiau stengiesi jų ieškoti. Tada pradedi gyventi kitaip. Atidžiau stebi gyvenimą ir ieškai džiaugsmo, nes kitaip tos dienos taip pilkai ir praeis... – šypsojosi Violeta.






RECEPTAS



Eglių pumpurų sirupas



Reikia prisiskabyti jaunučių minkštų eglių ūglių, kol jie dar neduria ir neturi kartumo. Beje, galima ir sveika jų pakramtyti vos nuskynus.

Saują žalių ūglių reikia berti į trilitrinį stiklainį, ant viršaus – šaukštą cukraus. Tada suspausti mediniu šaukštu kaip silosą. Tada vėl berti saują ūglių, šaukštą cukraus ir vėl trinti. Taip sutrinti visą stiklainį ir palikti stovėti rūsyje ar šaldytuve. Kai atsiras sirupo, jį nukošti ir vartoti po šaukštą – tai bus daug skaniau, sveikiau ir naudingiau nei sintetiniai vitaminai ar maisto papildai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas