„Santaka“ / Kūriniuose – pojūčiai ir fantazija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-03-24 08:19

Dalinkitės:  


Virbaliečio Vytauto Gurinsko paveikslai gimsta iš jo jausmų.

Autorės nuotr.


Kūriniuose – pojūčiai ir fantazija

Renata VITKAUSKIENĖ

Kad ir ką gyvenime veiktų, virbalietis Vytautas Gurinskas nenutolsta nuo dailės. Prieš kelis mėnesius pradėjęs dirbti Didvyžių socialinės globos namuose, vyriškis naujoje darbovietėje po ilgos pertraukos vėl surengė savo kūrinių parodą.



Dominuoja portretai

„Gimiau su pieštuku ir visada žinojau, kad piešiu portretus, – pasakojo V. Gurinskas. – Mokykloje, kai buvau kokių dvylikos metų paauglys, iš knygų kopijuodavau Lenino atvaizdus. Aš esu labiau portretistas. Portretai dažniausiai gimsta tiesiog iš vaizduotės, kartais koks veidas ateina iš atminties. Tik dabar portretai nėra proporcingi, jie lyg pašaržuoti. Manau, čia ir slypi įdomumas, kai nėra tiksliai anatomiškai atkuriamos proporcijos. Aš mokiausi plastinės anatomijos, todėl žinių turiu. Žinojimas ir leidžia toliau kurti, nuo realizmo pereiti į ką nors daugiau. Dabar jau atitolau nuo realistinės kūrybos ir tuo džiaugiuosi. Esu už moderno stilių, svarbiausia man yra išraiška.“

V. Gurinskas prisiminė praeityje piešęs ir Vilkaviškio rajono vadovų portretus. Tada vienos kultūros įstaigos užsakymu pagal nuotraukas dailininkas nutapė du dabar jau buvusius merus.

„Šiaip žmogaus, daikto ar gamtos kopijavimas yra blogas dalykas. Iš jų pasiimu tik tai, ko man reikia, o kita atmetu. Toliau viskas eina iš manęs paties“, – kalbėjo V. Gurinskas.

Dailininkas rodė ne tik portretų, bet ir natiurmortų, peizažų, tiesiog spalvinių kompozicijų. Kai kurie jo paveikslai – tarytum nupieštos emocijos. „Pavadinimų negalvoju, pavadinkite, kaip norite: „Tyla“, „Visata“, „Vienatvė“, „Kybartų šviesos“... Neturiu išankstinių planų, kaip kai kurie mintyse nešiojasi, vysto, pasipaišo, pasibraižo. Pasiimu popieriaus lapą ar drobę ir darau, kas ateina į galvą, – pasakojo V. Gurinskas. – Pasiduodu savo jausmams, fantazijai, pojūčiams, kai kuriu sau, nekišu savęs į jokius rėmus. Mėgstu viską vienu priėjimu padaryti.“

Socialinio darbuotojo padėjėju Didvyžių globos namuose dirbantis virbalietis turėdamas laisvą minutę piešia įstaigos gyventojus. Negalių kamuojamų žmonių slauga V. Gurinskui yra ne tik darbas, už kurį mokamas atlyginimas. „Tai yra galimybė pažinti pasaulį, kurio mes vengiame. Reikia tik sugebėti pasiimti. Tai, ką ten gaunu, aš pritaikysiu kūryboje“, – sakė vyriškis.



„Esu užstrigęs“

Pasirinkusiam dailę V. Gurinskui dėl jos gyvenime teko priimti ir skaudžių sprendimų, pavyzdžiui, besimokant paskutinėje Virbalio vidurinės mokyklos klasėje pradėti savarankišką gyvenimą. „Tada užsiėmiau fotografija“, – prisiminė vyriškis.

Žvelgdamas į praeitį V. Gurinskas sako, kad daugiausia dailės žinių įgijo tarnaudamas tarybinėje armijoje. „Tarnavau trejus metus. Buvau braižytojas. Piešiau beveik kiekvieną dieną ir naktį. Maskvoje lankiau vaizduojamosios dailės studiją – man buvo sudarytos tokios sąlygos. Ką išmokau, tai išmokau tarnyboje“, – pasakojo virbalietis. Grįžęs į Vilkaviškį Vytautas metus laiko skyrė tam, kad užsidirbtų pinigų ir galėtų mokytis dailės. Dirbo su akmeniu: paminkluose kalė portretus, užrašus. Telšių taikomosios dailės technikume jį priėmė iš karto į antrą kursą. Baigęs meninio akmens apdirbimo studijas V. Gurinskas įgijo dailininko specialybę. Kaip diplominį darbą jis Virbalio miesto sode sukūrė koplytėlę pirmajai Virbalio bažnyčiai atminti.

Nors piešimo ir tapybos dėstytojas jam rekomendavo stoti į Dailės institutą, dėl asmeninio gyvenimo aplinkybių studentu Vytautas netapo. Kitas vaikiną mokęs pedagogas jam tuomet kalbėjo: „Tu turi viską, ko reikia dailininkui. Tik turi gyventi mieste, lankyti parodas, bendrauti su panašiais žmonėmis, dalyvauti tame gyvenime.“

„Tačiau situacija buvo tokia, kad grįžau į Virbalį. Grįžau ir užklimpau čia. Esu tikrai užstrigęs. Nors jei savo darbus tik po lova kiši, tai gali kurti visur...“ – svarstė V. Gurinskas. Papasakojo, koks likimas ištiko porą jo paveikslų. Vienas buvo prikaltas vietoj lentos ruošiant aruodą grūdams, o kitą stalius su pjūklu apipjaustė, sumažino, mat rėmas, kurį pats ir darė, išėjo per mažas...



Rūpi istorija

Be dailės, V. Gurinskas turi ir kitą aistrą. Vyrą domina visokie jo paties giminės ir Virbalio krašto istoriją liudijantys senoviniai daiktai. Kai kuriais iš jų Vytautas originaliai dekoruoja savo namus. Sieną puošia apsiaustas, kadaise saugojęs vežimu važiavusių žmonių drabužius nuo kelio dulkių, laiptų turėkluose supasi varpeliai, rintė. Kabantys smuikai neleidžia pamiršti, jog jaunystėje ir pats folkloriniame ansamblyje vienu griežė, o į senovinį medinį penalą suberti akmenukai primena keliones.

Dirbtuvėse V. Gurinskas saugo ąžuolinį stalą, prie kurio sėdėjo jo seneliai, veidrodį, kažkada likusį tuščiame tremtinių vienkiemyje. Restauravimo laukia prosenelės skrynia. Pasakodamas apie savo giminę V. Gurinskas pamini proprosenelę Marijoną Basanavičienę ir prosenelę Agotą Basanavičiūtę. „Būdamas mokinys, rinkau senovinius pinigus. Pamatęs dr. Jono Basanavičiaus atvaizdą ant penkių litų monetos, močiutės brolis anuomet man sakė: „Čia mūsų giminaitis, tik nepasakok niekam.“

Pora dailininko sukurtų darbų saugo Vilkaviškio krašto istoriją. V. Gurinskas minėjo Sodėnų kaime, buvusiame Stolaukėlio dvare, stovintį akmenį su ten gimusios žymios lietuvių dainininkės Beatričės Grincevičiūtės bareljefu ir Dotamų kaimo senosioms kapinėms sukurtą skulptūrą „Kristus, nešantis kryžių“.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas