„Santaka“ / Kito link

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-03-21 07:26

Dalinkitės:  


Kito link

Apie tylėjimą ir tylą



Vienas Bažnyčios įsakymas mus kviečia nesilinksminti draudžiamu laiku. Gavėnios metu bažnyčiose girdime raginimą vengti triukšmingų pasilinksminimų, atidėti dideles šventes po Velykų. Ne kiekvienam tai patinka, ne kiekvienam tai priimtina.

Kodėl esame raginami iš triukšmo traukinio bent trumpam išlipti? Atsakymą galėčiau nusakyti vienu sakiniu ir iškart, bet pamąstykime apie tai plačiau.

Pats tylėjimas buvo aukštinamas nuo seno. Taip, tai pirmiausia vienuolynų patirtis, tačiau ne tik. Žmogaus gabumams ugdyti būtina tylos ir ramybės atmosfera (kiek jos yra mūsų mokyklose?). O triukšmas, priešingai, pakeičia dvasinę ir sielos struktūrą, sukelia nervingą elgesį. Čia kalbama ne tik apie garsų stiprumą. Ramybės neradimas reiškia pavojingą, kūnui ir sielai nerimą keliančią būseną. Nerandantis ramybės žmogus yra susijaudinęs, išsiblaškęs, nestabilus, bejėgis, todėl tiek sau, tiek kitiems nepakenčiamas.

Tyloje imi viską suvokti kitaip, atgyja patys gražiausi jausmai, pasaulis prisipildo daugiau spalvų. Tyloje atrandi naujus stiprybės ir atramos taškus.

Kartais žmonės būna taip pasinėrę į įvairias veiklas, kad per visą dieną nė akimirkai nenutyla ir nenurimsta. Tokiais atvejais atsėlinti ligai yra labai paprasta. Kartais liga priverčia išsukti iš kasdienybės aktyvumo autostrados į šalikelės aikštelę ir pailsėti, prisipildyti „degalų“. Tačiau tas užribio laikas netikėtai tampa buvimo pačiame centre laiku. Keista, bet kaip tik čia, šiose tylos ir prastovų akimirkose, kuriose mes bijome prarasti laiko ir pinigų, laikas vėl tampa vaisingas.

Šituo kalbėjimu nenoriu nuvertinti žodžių, kurie mums taip pat labai svarbūs – ir kad mus išgirstų, ir kad mes turėtume kam pasakyti savo žodžius. Norint žmogų pažinti, reikia jį tik įdėmiai išklausyti. Kalbėdamas žmogus parodo savo charakterį, dvasinį nusiteikimą ir būseną. Žodžiai atskleidžia vidines sielos ypatybes, kartais parodo ir nelaimingą dvasios būseną. Tačiau problema, kai susitinkame plepius ir tauškalius, kurie neleidžia niekam kitam įsiterpti, demonstruoja savo savimeilę, paviršutiniškumą ir pagyrūniškumą. Daug kalba tas žmogus, kuris negali ištverti tuštumos pats savyje. Iš tikrųjų kai kam būtų daug geriau patylėti, nes tuščiai ištartų ir labai neatsargių žodžių, deja, vėliau nesugrąžinsi.

Bet, kaip minėjau, kalbėjimo niekinti nereikėtų. Kartais laiku nepasakytas žodis gali turėti pražūtingų pasekmių. „Bet tik tark žodį, ir mano siela pasveiks“, – meldžiamės per šv. Mišias. Ne visas problemas galime išspręsti tylėjimu, bet kiek daug problemų mes sukuriame besaikiu kalbėjimu...

Tyla ir tylėjimas yra pagalbinės priemonės, kad žmonės šiais chaotiškais laikais galėtų liautis blaškytis ir rasti savo vietą. Tačiau tai yra ir būdas patirti kitą tikrovę, kuri dvasinių pojūčių gilumoje yra toli gražu ne vien tik triukšmo nebuvimas. Tyla ir tylėjimas yra durys į dieviškumą, į savo pačių centrą ir esmę. Tyla nėra romantika, tai – sielos reikalas, dalykas, pranokstantis bet kokį mąstymą ir pažinimą. Tyloje išgirstu pats save. Ir ne visada miela man save pamatyti tikrą, tokį, koks esu.

Niekaip negaliu suprasti žmonių, kurie vasaros savaitgalį nuvykę prie ežero visu garsu įjungia radiją, kai aplink tokie nuostabūs garsai: ežero bangų teliūskavimas, medžių ošimas, vėjo šiurenamos nendrės, giedantys paukščiai ir daugybė kitų. Taip, šioji natūrali tyla pavojinga, nes ji veda prie paties savęs ir sujudina svarbius klausimus, kurių mes galime vengti ir bijoti.

O kaip vaizdas mūsų namuose? Virtuvėje mama, įsijungusi televizorių, gamina valgyti, kitame kambaryje tėtis stebi krepšinio varžybas, vaikai – savuose kambariuose: vienas žaidžia kompiuteriu ir girdėti tik sprogimai, kitas garsiai klausosi muzikos. Ir dar ne viskas. Mažame savo kambarėlyje silpnai girdinti močiutė įsijungusi Marijos radiją. Ar įmanoma būti ramiam ir sveikam tokiuose namuose? Deja, ne.

Gavėnios metu esame kviečiami leisti tylai vesti mus prie svarbiausių gyvenimo klausimų. Ką daryti? Nuo ko pradėti? Trumpas mano paties liudijimas.

Jei tik galiu, stengiuosi bent kartą per savaitę pabūti miške. Štai kovo 10-oji. Saulėta, bet ne taip jau ir šilta. Ilgai ir ramiai vaikščioju miško keliukais, vėliau pasuku per miškynę ir prieinu biržę. Pastebiu dvi gerves. Užlipu ant kelmo ir keletą minučių jas stebiu. Mūsų ilgesio paukštė – ataidi vienos knygos pavadinimas. Pastebėjusios mane gervės ima garsiai šaukti, vėliau pakyla. Miške pilna kvapų, medžių ošimo, jau parskridusių paukščių, kurie pamažu matuojasi inkilus, garsų. Eidamas miško keliuku meldžiuosi rožinį. Per gerą dešimtį metrų iš miško išnyra dvi stirnos. Sustoja. Žvelgia mano pusėn ir leidžia keletą minučių pasidžiaugti jų grožiu.

Po dviejų gerų valandų buvau pripildytas ramybės, gerumo ir jaučiausi labai pailsėjęs. Kiek daug malonių leido patirti Dievas toje dviejų valandų tyloje. Taip paprasta ir drauge taip nepaprasta.



Kun. Rytis BALTRUŠAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas