„Santaka“ / Žvilgsnis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-08 09:50

Dalinkitės:  


Žvilgsnis

Eglė MIČIULIENĖ

Toks įstatymas

Šiemet pavasaris atnešė netikėtų rūpesčių kaimo gyventojams. Dar jam neprasidėjus Maisto ir veterinarijos tarnyba, grasindama baudomis, išleido įsakymą uždaryti tvartuose vištas ir kitus naminius paukščius. Netrukus pasigirdo dar vienas perspėjimas: nukelti nuo vandens bokštų gandralizdžius, kitaip higienos normų neatitinkantys „kraneliai“ bus užsukti.

Viskas – dėl nelemtojo paukščių gripo, kuris, stebinančiai „tiksliomis“ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus prognozėmis, Lietuvą turėjo pasiekti jau prieš tris savaites.

Nepasiekė. Ir nors grėsminga liga jau aptikta tarp Vokietijos ir Prancūzijos naminių paukščių, Lietuvos kaimo žmonės ja niekaip nenori patikėti ir pyksta ant valdžios dėl uždarose patalpose įkalintų vištų.

Neseniai viena kaimietė per televiziją aiškino, kad jos vištelės toliau kiemo snapo nekiša. „Tai iš kur jos tą gripą pasigaus, ar jis iš dangaus ant vištų nukris?“ – stebėjosi moteriškė.

Tačiau iš tvartų savo paukščių žmonės neleidžia. Ne gripo bijodami, o galinčių apskųsti kaimynų ir didžiulių baudų.

Kur kas didesnė problema – vandens bokštus kaimuose tebeturintiems gyventojams. Vos laikraštyje išspausdinome straipsnį apie tai, kad nuo bokštų gandralizdžius reikia ne nuversti, o perkelti į kitą vietą, sulaukėme ne vieno skambučio.

Žmonės piktinosi, kad norint perkelti gandrų lizdus reikia pirkti atramą, samdyti bokštelį ir t.t. Visa tai kainuoja nemažą sumą pinigų. Daugelis sakė kreipęsi į valdiškas įstaigas, tačiau jiems buvo paaiškinta, kad savo nuosavybe turi rūpintys patys. Esą, jūsų bokštas, jūs ir galvokite, ką su juo daryti.

Aplinkosaugininkai, veterinarijos specialistai, seniūnijų atstovai sako, kad jiems neskiriama lėšų rūpintis kažkieno privačia nuosavybe. Valdininkų funkcija – prižiūrėti, kad nebūtų nusižengta įstatymui.

Tad žmonės lieka vieni su savo problema. Žinoma, jie gali atsisakyti bokštų ir sudaryti sutartis su vandenį tiekiančiomis bendrovėmis. Suprantama, tokiu atveju mokestis už vandenį gerokai išaugs. Taigi žmonės mėgina spręsti problemą kas kaip sugeba: vieni bando lizdus perkelti, kiti juos „tyliai“ verčia ir, sužinojus aplinkosaugai, moka neįtikėtino dydžio baudas. Mat nustatyta, kad sunaikinęs baltąjį gandrą pilietis turi sumokėti 519 litų žalos, o sunaikinus lizdavietę žala dvigubėja ir virsta 1038 litais. Toks įstatymas. Kodėl negalima lizdo nuversti? Tai daryti draudžia Europos Bendrijos direktyva „Dėl laukinių paukščių apsaugos“ ir Medžioklės įstatymas. Paukščius įstatymas gelbsti, o apie pagalbą žmonėms tokiu atveju – tyli.

Kitas klausimas – ar apsigyvens gandras naujame jam žmonių sutvertame būste ir visas vargas nenueis veltui?

Teko girdėti, kaip kažkada gandrai sugalvojo įsitaisyti lizdą ant... vieno profesoriaus skulptūros galvos. Žmonės juos baidė, rankiojo suneštus pagalius, o paukščiai darbavosi toliau, nekreipdami dėmesio į gretimai jiems siūlomą dirbtinį lizdo rentinį. Galiausiai profesoriaus galvą gandrai paliko ramybėje. Ir išskrido, taip ir neįsitaisę žmonių suręstame būste.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas