„Santaka“ / Seniūnaitis turėtų tapti žmonių patikėtiniu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą Smėlio g. 20, Virbalyje (17 a sklypas, yra 2 garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis). Tel. 8 614 82 403.
Galioja iki: 2019-08-22 08:01:37

Parduoda 1 ha žemės ūkio paskirties žemės Giedrių k., Šeimenos sen.. Tel. 8 686 25 956.
Galioja iki: 2019-08-22 08:14:46

Tvarkinga šeima išsimokėtinai nupirktų sklypą statyboms. Tel. 8 625 18 726.
Galioja iki: 2019-08-26 08:23:26



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-03-19 07:06

Dalinkitės:  


Seniūnaitė Sigita Urbaitienė konferencijoje gavo atsakymus į klausimus, kurie jai iškilo vos ėmusis visuomeninio darbo.

Autorės nuotr.


Seniūnaitis turėtų tapti žmonių patikėtiniu

Renata VITKAUSKIENĖ

„Iš konferencijos „Vietos savivalda su seniūnaičiais“, kuri vyko Seime, grįžau su atsakymais į klausimus, graužusius mane dvejus metus“, – sakė Karklinių, Beržinių ir Juodupių kaimų seniūnaitė Sigita Urbaitienė. Ji mano, kad informacija apie kandidatų į seniūnaičius kėlimą, šių pareigų prasmę bei kitų rajonų patirtį naudinga visiems.



Tarp žmonių ir valdžios

„Žmonės jau turėtų pradėti suprasti, kad seniūnaičio institucija – tai jų įrankis „pakrapštyti“ valdžią. Pirmąsias kadencijas visi nelabai susigaudė, kokios seniūnaičių pareigos, – kalbėjo S. Urbaitienė. – Turint seniūnaitį, iš „apačios“ jau galima šį tą padaryti, atkreipti valdžios dėmesį į savo vietovę, jos problemas. Apgalvotai išsirinkę seniūnaitį žmonės įgyja patikėtinį, tarpininką, kuris turėtų pristatyti svarbiausias jų gyvenamosios vietovės problemas seniūnijoje, Savivaldybėje.“

Konferencijoje pirmiausia buvo diskutuota apie tai, kas gali siūlyti seniūnaičio kandidatūrą. Kai kur vis dar klaidingai manoma, kad tai daryti gali tik bendruomeninė organizacija, vienijanti į ją įstojusius narius. Vietos savivaldos įstatyme numatyta, jog kandidatus į seniūnaičius gali pasiūlyti konkrečios gyvenamosios vietos bendruomenė, tai yra visi seniūnaitijos gyventojai, taip pat toje teritorijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai.



Dvi seniūno rankos

Dėl žmonių visuomeniniais pagrindais dirba ne tik seniūnaičiai, bet ir susikūrusios bendruomeninės organizacijos. Tačiau konferencijoje Seime S. Urbaitienė sakė išgirdusi keistą Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininko Arimanto Račkausko poziciją. Jis teigęs, kad tik bendruomeninės organizacijos dirba žmonių labui. „Iš pirmininko kalbos piršosi išvada, jog seniūnaitis dirba seniūnui, jo garbei, – sakė S. Urbaitienė. – Tokios mintys salėje sukėlė didelį šurmulį. Tačiau kiti kalbėtojai teigė, kad jeigu seniūnas supras, jog seniūnaitis ir bendruomenės pirmininkas kaime yra tarsi dvi jo rankos, tai iš to išloš ir seniūnijos vadovas, ir visa gyvenamosios vietos bendruomenė.“

Vietos savivaldos įstatymo pataisomis bandoma spręsti su seniūnaičio veikla susijusių išlaidų kompensavimo klausimą šį darbą dirbantiems asmenims. Numatyta, kad kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti gali būti skiriama išmoka, už kurią reikėtų atsiskaityti bent kartą per metus. Kompensavimo tvarką turėtų nustatyti rajono Savivaldybės taryba. „Dar neaišku, ar seniūnaičiai tikrai gaus kompensacijas, ar bus tam lėšų. Nesinorėtų, kad dėl tų nedidelių ir kol kas tik žadamų pinigų tarp seniūnaičių bei bendruomenių pirmininkų formuotųsi priešprieša“, – sakė seniūnaitės kadenciją bebaigianti moteris.



Rinktis apgalvotai

Konferencijoje kalbėta, kad yra kur kas geriau, kai seniūnaitis su seniūnu nėra susaistytas darbo santykiais arba partiniais ryšiais. „Jeigu iš seniūno žmogus negauna algos, tai jam drąsiau ko nors prašyti kaimo labui. Toks seniūnaitis gali reikalauti atkakliau ir daug dažniau, o kartais gal net lipti seniūnui ant kulnų“, – kalbėjo S. Urbaitienė.

Vilniuje S. Urbaitienė išgirdo svarstant, ar gerai, kai bendruomenės pirmininku ir seniūnaičiu išrenkamas tas pats asmuo. Moteris buvo linkusi pritarti minčiai, kad seniūnaičiui naudinga būti bendruomeninės organizacijos nariu, bet ne vadovu. Mat ateityje seniūnaičiui planuojama priskirti daugiau įgaliojimų.

Kaip pavyzdį pašnekovė minėjo numatomą naują funkciją, kurią kaimo atstovas turėtų atlikti bendruomeninei organizacijai įgyvendinant projektus.

„Viename kaime gali gyvuoti ir projektus rengti net kelios bendruomeninės organizacijos. Tačiau bendruomeninė organizacija – tai tik grupė į ją įstojusių asmenų. Svarstoma, kad seniūnaitis būtų tas atstovas, kuris sužiūrėtų, ar būsimi projektai tenkins daugumos gyvenamosios vietovės žmonių poreikius, ar bus tikslingi“, – pasakojo S. Urbaitienė.



Asociacijos idėja

Į renginį sostinėje buvo suvažiavę seniūnai ir seniūnaičiai, savivaldybių administracijų darbuotojai iš visos Lietuvos. Patirtis, kuria pasidalijo konferencijos dalyviai, S. Urbaitienei pasirodė vertinga.

Ji pasakojo apie seniūnaičių asociacijas, kai jos, kaip juridinis asmuo, teikia paraiškas dėl projektų, juos įgyvendindamos pritraukia lėšų į seniūniją, įsigyja įvairių būtinų daiktų, pavyzdžiui, žoliapjovių.

„Atskirai po vieną seniūnaičiai tėra fiziniai asmenys su labai ribotomis galimybėmis, o susibūrę į asociaciją jų įgyja daugiau“, – kalbėjo moteris.

Seniūnai pasakojo telkiantys veiklių žmonių tarybas, kurias sudaro bendruomeninių organizacijų pirmininkai, seniūnaičiai, aktyvūs gyventojai, ir džiaugėsi jų iškeliamomis idėjomis.

„Gal rajono seniūnai paragintų burtis seniūnaičius į asociaciją? Tada šie susipažintų, išsiaiškintų, ką turi veikti, aptartų problemas. Kita vertus, net mes, seniūnaičiai, nelabai žinome, kiek priklauso nudirbti seniūnui, ir tikimės iš jo visko. Rajono valdžia irgi turi suprasti, kad aktyvius, neabejingus žmones reikia vienyti“, – kalbėjo S. Urbaitienė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ūkininkų laukuose žydi facelijos, dobilai, noksta grikiai
* Metusi vadovės darbą banke kraštietė iš naujo atrado save
* Rajono kolektyvai Žolinės šventėje linksmino Punsko lietuvius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar keliate atostogų nuotraukas į socialinius tinklus?
Taip, keliu nuolat.
Įkeliu vieną kitą.
Niekada to nedarau.
Socialiniais tinklais nesinaudoju.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas pasakymas „ko eigoje“?
Ne, tai netaisyklinga konstrukcija. Vyksmo laikui ar tarpui nusakyti žodžio „ eiga “ vietininkas netinka. Vietoj jo gali būti vartojama metu, per ką arba pusdalyvis, padalyvis. Žaidimo eigoje (= Žaidimo metu; Žaidžiant ) išryškėjo komandos pajėgumas. Metų eigoje (= Per metus ) daug kas gali pasikeisti.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas