„Santaka“ / Daugiausia dėmesio – gaisrų prevencijai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-03-17 08:16

Dalinkitės:  


VPPP viršininkas Saulius Bakša priešgaisrinėje sistemoje dirba jau septyniolika metų.

Autorės nuotr.


Daugiausia dėmesio – gaisrų prevencijai

Eglė MIČIULIENĖ

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyris (VPGT VPPP) beveik dvejus metus neturėjo viršininko. Šių metų pradžioje paskelbus konkursą, nuo sausio 27 d. viršininko pareigas eina iš Dzūkijos kilęs 42 metų vidaus tarnybos kapitonas Saulius BAKŠA.

S. Bakša gimė Lazdijuose. 1995 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Nuo 1997 metų dirbo priešgaisrinėje sistemoje Lazdijuose ir Alytuje, iš jų porą metų – Lazdijų policijos komisariate. Prieš šešerius metus atsikėlė gyventi į Vilkaviškį, savo žmonos gimtinę.

– Pastaruosius šešetą metų važinėjote į tarnybą Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. Kaip jaučiatės persikėlęs dirbti į Vilkaviškį?

– Čia dirbantys žmonės man nėra svetimi: su dabartiniais kolegomis susitikdavome pratybose, kursuose, per bendrus projektus. Kolektyvas puikus, gerai dirba ir kokių nors kardinalių pokyčių imtis nesiruošiu. Reikia tik prisidėti prie bendro darbo, kad jis būtų produktyvesnis ir naudingesnis.

Ką man pavyko nuveikti per tokį trumpą laiką? Pirmiausia stengiuosi kuo geriau susipažinti su pačiu rajonu, savivaldos ir kitomis organizacijomis. Buvau susitikęs su Savivaldybės administracijos direktoriumi, dalyvavau išvažiuojamuosiuose Savivaldybės posėdžiuose. Tarėmės su rajono vadovais dėl bendrų prevencinių priemonių. Smagu, kad jie puikiai supranta ir sutinka, jog priešgaisrinėje srityje visuomet reikia siekti geresnių rezultatų, žada prisidėti, kiek tik leis galimybės. Be minėtų darbų, dar yra einamieji reikalai: gaisrų tyrimas, projektų derinimas ir kt.

– Kokios Jūsų, VPPP viršininko, pagrindinės funkcijos?

– Esu atsakingas už prevencinę veiklą mūsų rajone. Mano darbas apima įvairių objektų (įmonių, įstaigų, organizacijų) kontrolę, statybos valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, visuomenės švietimą priešgaisrine tematika, gaisrų tyrimą ir fizinių bei juridinių asmenų konsultavimą priešgaisrinės saugos klausimais.

– Kaip manote, kurioje srityje vilkaviškiečiams pasitempti reikėtų labiausiai?

– Pernai Vilkaviškio rajono savivaldybėje esančiuose mūsų kuruojamuose objektuose nekilo nė vieno gaisro – taigi šioje srityje viskas lyg ir gerai. Daugiausiai, manau, būtų galima padirbėti vykdant prevencinę veiklą. Tai buvo akcentuota ir neseniai vykusiame Marijampolės valdybos ataskaitiniame pasitarime. Ypač aktuali yra nenaudojamų, apleistų pastatų priežiūra. Juk ne paslaptis, kad tokiose vietose renkasi tam tikras asmenų kontingentas, įsikuria benamiai. Būtent šių žmonių daugiausiai ir žūsta per jų pačių sukeltus gaisrus. Vilkaviškio rajonas šiuo požiūriu nėra jokia išimtis – tai visos Lietuvos problema.

Svarbu ne tik nustatyti tokius būstus, bet ir daryti ką nors konkretaus, kad situacija keistųsi, kad sumažėtų gaisrų ir būtų išvengta žmonių aukų. Būtina priversti savininkus sutvarkyti neprižiūrimus pastatus. Ši problema buvo konstruktyviai aptarta su Savivaldybės vadovais ir bus galvojama, kokių poveikio priemonių galima imtis.

Reikia daugiau dėmesio atkreipti į sunkiai besiverčiančias šeimas, išaiškinti joms, kaip turi būti prižiūrimi kūrenimo įrenginiai, o pagal galimybes – ir padėti žmonėms juos susitvarkyti.

Labai svarbu skirti kuo daugiau dėmesio augančios kartos švietimui: vaikai ne tik patys žinos, kaip elgtis gaisro atveju, bet dar padarys įtaką ir savo šeimos nariams.

Svarbiausia, kad bet koks švietimas nebūtų vienkartinis. Būtinas darbų tęstinumas – tik tada pasieksime teigiamų rezultatų.

– Jūsų darbas, kaip minėjote, daugiau prevencinis. Ar per 17 darbo metų Jums teko dalyvauti gesinant gaisrus?

– Kaip žinome, priešgaisrinė struktūra nuolat keitėsi. Mano karjeros pradžioje inspektoriai, atvažiavę į gaisrus, perimdavo vadovavimą – taigi tą patį dariau ir aš. O pastaruosius šešerius metus, kai dirbau Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje Operacinio vadovavimo skyriaus vyresniuoju specialistu, viena iš mano pagrindinių pareigų kaip tik ir buvo vadovauti visų didesnių gaisrų gesinimui. Galbūt sudėtingiausia buvo gesinti gaisrą stambioje Varėnos įmonėje „Galintos grūdai“. Ugnį gesinome visą parą.

Kaip sakė vienas ugniagesių viršininkas, kad ir kokias pareigas užimtume, vis tiek visi esame gaisrininkai, skiriasi tik mūsų darbo specifika.

– Grįžkime 17 metų į praeitį. Kodėl nusprendėte pasirinkti ugniagesio darbą?

– Darbas iš tiesų yra specifinis, ir ne kiekvienas galėtų dirbti šioje srityje. Atrodo – kilnu, gražu gelbėti žmones, jiems padėti. Tačiau tikrai nėra lengva matyti degančius namus, ugnyje ar per avarijas žuvusius žmones, raudančius artimuosius, pajusti sunkias jų emocijas, skausmą. Taigi ugniagesio specialybė turi ne tik savo žavesio, bet ir skaudžiąją pusę.

O aš pats šioje srityje atsidūriau visai atsitiktinai. Man visuomet puikiai sekėsi tikslieji mokslai, tad universitete baigiau techninę specialybę. Kai po studijų grįžau į Lazdijus, kaip tik tuo metu karino priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą – iki tol ji nebuvo statutinė. Tada nebuvo labai daug norinčių ir galinčių dirbti šį darbą. Išgirdau, kad formuojamas kolektyvas ir ieškoma žmonių su tinkamos srities aukštuoju išsilavinimu. Nusprendžiau išmėginti savo jėgas. Nuvykau į Vilnių pokalbio, dalyvavau konkurse – ir buvau priimtas. Tad nuo vaikystės tapti gaisrininku tikrai nesvajojau, mano pasirinkimą nulėmė susiklosčiusios aplinkybės. Tačiau pradėjęs dirbti šioje srityje supratau, kad darbas yra įdomus, man patinka ir jo tikrai nenorėčiau iškeisti į jokią kitą profesiją.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas