„Santaka“ / Finansų „audrose“ su euru būtų saugiau

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-03-07 09:00

Dalinkitės:  


Diskusijos klausytojai ir jos vadovas Ramūnas Burokas (sėdi pirmas iš kairės) ekonomistams Aušrai Maldeikienei ir Stasiui Jakeliūnui pateikė įvairių klausimų.

Autorės nuotr.


Finansų „audrose“ su euru būtų saugiau

Renata VITKAUSKIENĖ

„Kodėl tiek panikos dėl euro įvedimo?“ – tokia tema neseniai buvo diskutuota Marijampolėje. Susirinkusiųjų gausa parodė, kad euro įvedimas žmonėms labai rūpi.



Euras spartina integraciją

Su renginio dalyviais bendravo du ekonomistai: premjero patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas ir ekonomikos vadovėlių autorė Aušra Maldeikienė. Diskusijai vadovavo Marijampolės savivaldybės mero visuomeninis patarėjas Ramūnas Burokas.

Pagrindinį dviejų valiutų – lito ir euro – skirtumą įvardijo S. Jakeliūnas. „Euras – piniginis vienetas, kuriuo galima atsiskaityti. Už euro stovi didžiulė nematoma sistema, kuri palaiko šios valiutos stabilumą, patikimumą pasaulinėje finansų rinkoje ir pinigų kiekį. Litą, kaip atsiskaitymo priemonę, mes turime, tačiau už jo stovinčios sistemos nėra“, – aiškino ekonomistas.

A. Maldeikienė priminė, kad euras yra politinis, politekonominis, bet ne grynai ekonominis instrumentas. „Euras – sugalvota, o ne natūraliai gimusi valiuta. Jos idėja atsirado maždaug prieš ketvirtį amžiaus tam, kad Europos šalių integracija būtų spartesnė. Bendrai rinkai reikia vienodo kapitalo, darbo jėgos judėjimo. Skirtingos valiutos tuos procesus lėtino. Taigi euras supaprastintų daugelį Lietuvos funkcionavimo pasaulyje procesų“, – sakė specialistė.



Valtelė tarp tanklaivių

S. Jakeliūnas pasaulinę ekonomikos ir finansų sistemą lygino su vandenynu ir vaizdžiai aiškino, kokią padėtį jame užima litas. Pasak jo, pagrindinė priežastis Lietuvai stoti į euro zoną – didesnis finansinis saugumas.

„Euro pinigų sistema – didelis tanklaivis, kuris plaukioja vandenyne. Mes, lietuviai, turintys savo nacionalinę valiutą, tame okeane sėdime valtyje su gražia vėliava, bet be variklio. Nuo tanklaivio negalime atsitraukti, nes esame prisirišę. Pirmą žingsnį euro link Lietuva žengė dar 1994 m., kai litą susiejome su doleriu ir atsisakėme svarbiausio savo pinigų sistemos elemento – jos valdymo. Lito ir euro kursas susietas jau 12 metų, – seniai įvykusius procesus priminė S. Jakeliūnas. – Valstybė skolinasi užsienio valiuta. Nuo euro atsietas lito kursas pradėtų laisvai, bet neprognozuojamai „plaukioti“, nes mūsų nacionalinės valiutos sistema būtų labai maža, galimybės jos stabilizuoti nėra. „Atsirišę“ nuo euro patirtume didelių išlaidų.“

Pasak ekonomisto, finansų vandenyne greta euro dar plaukioja tokios galiūnės kaip JAV, Japonijos, Didžiosios Britanijos, kiek mažiau galingos Kinijos, Rusijos valiutų sistemos. Kol ramu – viskas gerai, tačiau finansiniai „orai“ labai keičiasi. „Turiu omenyje valiutų karus, ekonominę krizę. Kai krizė atėjo iki Lietuvos, mes jau pajutome, kad taip „plūduriuoti“ nėra saugu. Tačiau kol nesame euro zonoje, negalime glaustis nė vienoje tanklaivio kajutėje – galime būti tik greta, bet už borto. Kita vertus, esame „prisirišę“, dėl to patys negalime nieko atskiro susikurti. Reikia apsispręsti, ar ir toliau neapibrėžtą laiką taip „plūduriuosime“, ar užbaigsime procesą. Juk stodami į ES mes faktiškai priėmėme sprendimą eiti ir į euro zoną“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.



Pigių paskolų saugotųsi

Anot ekonomisto, dabar euro zoną norima plėsti, kad ji atrodytų patrauklesnė, tad į ją patekti susiklosčiusios palankios aplinkybės. Nežinia, ar tokia proga bus po 2–3 metų, mat politika keičiasi, vėliau Lietuva gali neatitikti kriterijų. Bankai ir politikai jau supratę, kad būnant euro zonoje kiltų mažiau rizikos, nuostolių ir problemų finansų krizės atveju.

Premjero patarėjo nuomone, turėdama eurą Lietuva būtų patrauklesnė investuotojams: „Investuotojai – o mums investicijų labai reikia – įvertina šalies valiutos kurso riziką, žiūri, ar ji patikima, stabili.“

S. Jakeliūnas pritarė ne visoms viešai vardijamoms priežastims įsivesti eurą. „Keisčiausiai skamba argumentas, kad įstoję į euro zoną galėsime pigiau skolintis. Galbūt ir taip. Pigių paskolų mes turėjome, tačiau aš manau, kad jos daug prisidėjo prie krizės Lietuvoje. Graikija yra lygiai toks pat pavyzdys. Pigios paskolos ne visada yra gerai, ypač tada, kai jos nėra protingai naudojamos“, – teigė finansininkas.



Garantijos kainuotų

A. Maldeikienė aptarė finansinio saugumo kainą: „Jeigu ES kiltų finansinė „audra“, būtume mes euro zonoje ar ne, jos vis tiek neišvengtume. Jei į tokią situaciją patektume jau įsivedę eurą, gautume pagalbą, o kol nesame euro zonoje, jos nebūtų. Pagrindinis minusas yra tas, kad būdami toje sistemoje mes turėtume padėti ir kitiems. Be abejo, tai mums kainuotų.“ Į šias išlaidas ekonomistai linkę žiūrėti kaip į savotišką valstybės investiciją ar banko indėlį, kai lėšos po kurio laiko vėl atgaunamos. „Kainuotų ir euro įsivedimas. Jeigu stotume į sistemą, kuri turi privalumų ir duoda garantijų krizinėse situacijose, žinoma, kad už tai turėtume susimokėti“, – kalbėjo ekonomistė.

Baimę dėl galimai kilsiančių kainų įsivedus eurą A. Maldeikienė sklaidė ekonominiais argumentais: „Duok, Dieve, kad kiltų kainos. To nuoširdžiai linkiu Lietuvai, jeigu ji norėtų pradėti normaliau gyventi. Nekylančios kainos reiškia prarastas darbo vietas. Lietuvos atveju tai reikštų dar vieną emigracijos bangą.“

Atsakydamas į diskusijos dalyvio klausimą, kodėl kai kurios ES narės sėkmingai tvarkosi be euro, S. Jakeliūnas aiškino: „Švedijos centrinis bankas yra pats seniausias pasaulyje, jis gyvuoja jau pusketvirto šimtmečio. Didžiosios Britanijos finansų sistema pagal dydį prilygsta analogiškai JAV sistemai, yra viena iš didžiausių pasaulyje. Šios šalys finansinius savo reikalus pačios tvarko šimtmečius, o mes dar tik dešimtmečius. Mūsų kaimynė Lenkija taip pat visada turėjo savo pinigų politiką ir didelę rinką.“



Pažadai ne pagal išgales

Nė vienas ekonomistas nežadėjo, kad euras išspręs visas šalies problemas. „Mes – gyventojai, bankai, verslas – turime savo tikslų, todėl vienodų sprendimų tikrai nepriimsime. Visi turime išmokti derinti interesus, nebijoti diskutuoti ir šiek tiek nusileisti, nes gyvename toje pačioje sistemoje. Ar mane ir daugumą jūsų konkrečiai paliestų euro įvedimas? Ne. Man tas pats, ar aš algą gausiu eurais, ar litais. Tikėtina, kad ji per kokius 3–4 metus padidės, bet tikrai ne daugiau arba tik vos daugiau negu infliacija“, – kalbėjo A. Maldeikienė. Pasak ekonomistės, esminė Lietuvos problema yra ne euras, o nepagrįsti įsipareigojimai: „Reikia susiskaičiuoti, ką galime žadėti, ir tik tada žadėti. Pavyzdžiui, beatodairiškai pažadėjome kiekvienam jį gydyti. Tokiai medicinos sistemai reikėtų 11–12 mlrd. litų. Skiriame perpus mažiau. Tuomet atsiranda nukentėjusiųjų nuo šitos sistemos, pvz., menkai uždirbančios slaugytojos. Tokios kilmės problemų euras tikrai neišspręs.“






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas