„Santaka“ / Moters diena Lietuvoje mini šimtmetį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-03-07 08:45

Dalinkitės:  


Kybartų valsčiaus Šikšnių dvare gimusi Joana Pavalkytė-Griniuvienė buvo ne tik Prezidento žmona, bet ir knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės ir politinė veikėja.

Moters diena Lietuvoje mini šimtmetį

Šiandien – Tarptautinė moters diena. Pasak Vilkaviškio krašto muziejaus vyr. fondų saugotojos Elenos Rupeikienės, tai – labai gera proga prisiminti mūsų kraštui nusipelniusias moteris, juolab kad ši diena Lietuvoje buvo paminėta lygiai prieš 100 metų.

Šia proga šiandien, 12 val., Gražiškių bendruomenės namuose E. Rupeikienė skaitys pranešimą apie garsias kraštietes. Tiems, kas negalės jo išgirsti, siūlome paskaityti vyr. fondų saugotojos paruošto pranešimo fragmentus.

Moters diena iki 1913 m. buvo švenčiama paskutinį vasario sekmadienį. Tarptautinė jos versija atsirado 1910 m. tarptautinėje socialisčių konferencijoje Kopenhagoje. Šios dienos šventimas Vakarų šalyse išpopuliarėjo 1975 m., Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai priėmus sprendimą kovo 8-ąją minėti kaip Tarptautinę moters dieną, skirtą moterų teisėms ir pasaulinei taikai. Sovietiniais laikais tai buvo nedarbo diena, švenčiama visose sovietinio bloko ir trečiosiose pasaulio šalyse.

Dabartiniais laikais daugiau moterų išrenkama į Seimą, tampa ministrėmis, įstaigų vadovėmis. Tačiau vyrai sunkiai užleidžia savo pozicijas.

Paskelbtuose rajono žymių žmonių sąrašuose yra apie tūkstantis pavardžių, iš jų – 110 moterų. Jos pasižymėjo daugiau nei trisdešimtyje veiklos sričių: turime po 18 literačių ir pedagogių, 13 dainininkių ir muzikančių, 12 dailininkių, skulptorių ir architekčių, apie 10 kultūros veikėjų ir žurnalisčių, 4 medikes, po vieną kitą retesnių profesijų atstovę. Dauguma moterų savo gyvenimą paskyrė Lietuvos ūkio ir kultūros kėlimui, 44 pasitraukė į Vakarus, baigė mokslus, dirbo pasirinktoje srityje, dalyvavo visuomeninėje veikloje ir ten puoselėjo lietuvybę.

Iš Bartninkų kilusi D. Gelgotaitė-Čipkienė po psichologijos studijų dirbo nekilnojamojo turto brokere JAV, 1984 m. įkūrė lietuvišką sodybą senyviems žmonėms. Moteris įsitraukė į Ohajo valstijos respublikonų veiklą, už prezidento Dž. Bušo ir respublikonų partijos rėmimą apdovanota aukso medaliu. I. Kemežytė-Lukoševičienė (gimusi Simanėliškių dvare) – Pasaulio lietuvių bendruomenės aktyvistė, teisininkė N. Makaitė – Bostono Aukščiausiojo teismo darbuotoja, Sufolko prokuroro pavaduotoja. JAV lietuviams žinoma D. Staniškienės (Prikockytė iš Vilkaviškio), J. Augustaitytės-Vaičiūnienės (gimusi Mažučių k.), D. Brazytės-Bidokienės (iš Bartninkų), J. Švabaitės-Gylienės (gimė Čyčkų k., užaugo Didžiuosiuose Šelviuose), B. Lukoševičienės (Empakerytė iš Daržininkų k.), K. Grigaitytės kūryba. Virbalyje gimusi K. Kodatienė – šaulių ir skautų aktyvistė, lietuviškos spaudos bendradarbė, S. Mataitytė-Kondratas – istorikė, ekonomistė. Su savo kūryba į Lietuvą grįžta menininkės seserys Stankūnaitės (iš Oželių k.) – M. B. Stankūnienė ir S. Butkienė, A. Biliūnienė, tautodailininkės U. Astrienė (Lukoševičiūtė iš Sausininkų k.) ir U. Žemaitienė (Bendoraitytė iš Šukių k.). Mūsų rajone gimė JAV žinomos dainininkės I. Blauzdžiūnaitė-Motiekaitienė (Geisteriškiuose), N. Pricevičiūtė-Gugienė (Totorkiemyje), A. Kalvaitytė-Valbasienė (Pajevonyje), R. Vilčinskaitė-Mastienė (Vilkaviškyje), pianistė, kompozitorė L. Obelenytė-Gaižutienė (Vilkaviškyje).

Kanadoje lietuvybę skleidė moterys visuomenininkės: kalbotyros specialistė I. Matusevičiūtė (gimė Bartninkuose) ir G. Dumčiūtė-Breichmanienė (gimusi Stolaukio k.). Pastaroji buvo aktyvi skautų organizatorė, Hamiltone įkūrusi tautinių šokių kolektyvą.

Vilkaviškietė S. Gaskel – baleto žvaigždė, nacionalinio Nyderlandų baleto pradininkė. Škotijoje gyvenanti M. Balkauskaitė (gimė 1907 m. Kunigiškių k.) organizavo pagalbą pabėgėliams, per Raudonąjį Kryžių padėjo susirasti artimuosius. Už šią veiklą Vokietijos lietuvių Raudonasis Kryžius 1946 m. ją išrinko garbės nare.

Mūsų rajone gimusios moterys, likimo nublokštos į tolimus pasaulio kraštus, gyveno ir dirbo svetur, bet neužmiršo savo gimtinės, dalyvavo išeivijos lietuvių bendruomenių veikloje, pačios kūrė tautines draugijas, organizavo jų veiklą, palaikė ir platino lietuvišką kultūrą.

Skaudus likimas ištiko kultūros darbuotoją J. Pavalkytę-Griniuvienę, Prezidento K. Griniaus žmoną. Spaudos draudimo laikais ji talkino knygnešiams, Marijampolėje organizavo chorą, pirmą lietuvišką vaidinimą „Amerika pirtyje“, bendradarbiavo spaudoje. Sutrikus sveikatai su šeima išvyko į Gruziją, gydėsi Kislovodske. Čia buvo bolševikų areštuota ir kartu su paaugle dukra sušaudyta.

Gimtinėje likusios inteligentės turėjo prisitaikyti prie sudėtingų gyvenimo sąlygų okupuotoje Lietuvoje, kai kurios iš jų patyrė persekiojimą ir tremtį (mokytoja ir literatė L. Gelgotaitė-Puniškienė, J. Kulbokaitė-Repečkienė, I. Arienė). 1897 m. Kybartuose gimusi mokytoja P. Šičkiūtė po Pirmojo pasaulinio karo apsigyveno Vilniuje, steigė lietuviškas mokyklas Vilniaus krašte, aktyviai dalyvavo Mokytojų sąjungos veikloje, atstovavo mokytojams Laikinajame Vilniaus lietuvių komitete. 1936 m. už lietuvišką veiklą ji buvo atleista iš darbo, jai bandyta iškelti bylą.

Tarpukaryje pagarsėjusios dainininkės vilkaviškietė E. Bindokaitė, I. Mertinaitė-Ylienė, J. Ragaišytė po karo tęsė savo karjerą. Ne tik Lietuvoje žinomos mūsų žymiosios kraštietės poetė Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė), Šukių dvare gimusi dainininkė B. Grincevičiūtė, sportininkės J. Kirvelaitytė, B. Zalagaitytė-Kalėdienė, aktorė E. Žebertavičiūtė.

Turime ir retesnių profesijų atstovių. Tai – pribuvėja, švietėja K. Norkytė (1877 m. gimusi Jurkšų kaime), inžinierės technologės, technikos mokslų daktarės O. Paragienė, I. Žitkevičiūtė ir E. Sabonienė, skulptorė A. Navickaitė (gimusi Gudeliuose), kalbininkės V. Simonaitytė-Rudaitienė, V. Vaitkevičiūtė, menotyrininkė Z. Žemaitytė.

Istorikė, visuomenininkė I. Kurtinaitytė-Arienė po tremties baigė mokslus, domėjosi karyba, dirbo Krašto apsaugos ministerijoje, apdovanota už dalyvavimą 1991 m. sausio įvykiuose.

Matematikė programuotoja G. Čižauskaitė-Jucienė – pirmoji Lietuvos keliautoja, turizmo sporto meistrė, 14 kartų Lietuvos turizmo čempionė. Ji vadovavo pirmosioms keliautojų slidėmis ekspedicijoms į Arkties sritį, Sajanus, Altajų, Čerskio kalnagūbrį.

Šiais metais, skirtais Kristijonui Donelaičiui, reikia prisiminti Vilkaviškyje gimusios O. Dambrauskaitės, pirmosios Lietuvos teismo ekspertės, indėlį kriminalistikos ir rašysenos tyrimo istorijoje. O. Dambrauskaitė dalyvavo tyrinėjant K. Donelaičio rankraščius, nustatė jų autorystę, paskelbė ne vieną mokslinį straipsnį, prisidėjo kuriant teismo ekspertizės metodikas.

Šviečiamąjį darbą atliko mūsų kraštietės žurnalistės E. Eidukaitytė-Kulikauskienė, V. Čeplevičiūtė, B. Jurkšaitytė-Nenėnienė, B. Kalvaitytė-Pavlovienė, o jį tęsia dabartinės žiniasklaidos darbuotojos.

Mūsų krašte gimusios moterys savo profesine, kūrybine ir visuomenine veikla prisidėjo prie lietuvybės puoselėjimo plačiame pasaulyje, Lietuvos kultūros kėlimo, pagarsėjo pačios ir pagarsino savo gimtąjį kraštą. Turime į ką lygiuotis dirbdami savo tėvynės labui. Minint Tarptautinę moters dieną, prisiminkime ir savo žymiąsias kraštietes, kurių pavyzdys skatina nebūti „silpnąja lytimi“.



Elena RUPEIKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas