„Santaka“ / Pietų Korėjos progreso kaina (2)

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-03-05 08:23

Dalinkitės:  


Demografinė situacija Pietų Korėjoje nuolat prastėja – mažai kas nori turėti daugiau negu vieną ar du vaikus.

Autoriaus nuotr.


Pietų Korėjos progreso kaina (2)

Pamiršta ir laisvalaikį

Vienas kalbintas amerikietis teigė susidaręs vaizdinį, jog daugumos korėjiečių gyvenime nevyksta nieko daugiau be mokymosi, darbo ir interneto. Šie dalykai atima tiek daug laiko, energijos ir dėmesio, kad dažnai pamirštamas laisvalaikis, juo labiau koks nors netradicinis, kūrybingas ar pašėlęs.

Iš korėjiečių teko girdėti versiją, jog mokykloje jie mokosi tiek daug, kad įstoję į universitetą dažnai nebežino, kaip išnaudoti atsiradusį laisvą laiką. Paprasčiausias sprendimas yra žaisti kompiuterinius žaidimus ir kiekvieną vakarą prisigerti.

Pamažu atsiranda ir labiau subalansuoto laisvalaikio, bet dažniausiai korėjiečiai įsidarbina daug laiko reikalaujančiame darbe, kuris vėl sujaukia jų idealistinius planus.



Vienintelis resursas – žmonės

Kadangi Pietų Korėja turi mažai gamtinių išteklių ir dirbamos žemės, sakoma, kad vienintelis šalies resursas – žmonės. O valstybei gali būti naudingi tik išsilavinę piliečiai. Vaikai nuo pirmųjų gyvenimo metų grūdami į darželius, privačias mokyklas arba pas privačius mokytojus, kur dažnai mokoma anglų kalbos, pavyzdžiui, kad ir nuo trejų metų.

Pradinė mokykla gana standartiška, tik berniukai čia atskirti nuo mergaičių. Tačiau yra nemažai ir vidurinių mokyklų bei universitetų, suskirstytų pagal lytis.

Vidurinėje mokykloje jaunieji korėjiečiai pradeda patirti tikrąjį spaudimą. Ne veltui šio amžiaus vaikai laikomi labiausiai persidirbančiais iš moksleivių. Pietų Korėja pirmauja pasaulyje pagal savižudybių skaičių šioje amžiaus grupėje. Pamokos prasideda 8 ryto ir baigiasi 16–17 valandą. Lyg to būtų maža, iki 22 ar net 23 valandos mokykloje užsiimama savarankišku mokymusi, kuris nėra nei efektyvus, nei sveikas.

Kai kurie vaikai prieš tai lanko Hagwon, t. y. privačias specializuotas mokyklas. Jose papildomai mokoma dalykų, kurie sunkiau sekasi. Papildomas pamokas bent kažkuriuo savo gyvenimo periodu lanko didžioji dauguma korėjiečių. Pridėjus vidutiniškai valandą kelionei į mokyklą ir iš jos bei elementariausius gyvybinius poreikius, daugumai vidurinės mokyklos moksleivių lieka mažiau negu penkios valandos miego.

Žinoma, tiek baigiamieji, tiek stojamieji egzaminai yra itin sunkūs ir vyksta milžiniška konkurencija, o korėjiečių moksleivių akademiniai pasiekimai (ypač tiksliuosiuose moksluose) yra vieni geriausių pasaulyje. Tačiau net ir žinant Pietų Korėjos švietimo sistemos tikslus bei jau pasiektus rezultatus, ši sistema yra nužmoginanti, žlugdanti kūrybiškumą, neefektyvi ir neproporcinga įdėtam darbui, patirtoms kančioms ir naudai iš to.

Korėjietiškas mokymas (ypač mokykloje) istoriškai vėlgi yra daugiausia pagrįstas konfucianistine-budistine scholastika, kuri liepia išmokti tekstus kone atmintinai, skaityti balsu, kad esą geriau įsimintum. Ji teikia pirmenybę gebėjimui įsiminti nežmonišką kiekį informacijos, o ne diskusijai, analizei ar gilesniam supratimui. Todėl socialiniai mokslai Pietų Korėjoje nėra itin klestinti sritis – o gaila, nes galbūt jie padėtų geriau tvarkytis su daugeliu iškylančių socialinių problemų.



Anglų kalba – nuo mažens

Anglų kalbai skiriamas didelis dėmesys, jos mokoma nuo pradinės mokyklos (o privačiai – ir daug anksčiau), tačiau mokymas yra orientuotas tik į testus. Dėstoma vien gramatika, rašymas, skaitymas ir klausymas, bet mokykloje nė kiek nekalbama angliškai. Visa gramatika aiškinama tik korėjietiškai, tad moksleiviui vienintelė medžiaga anglų kalba yra pats uždavinio turinys. Visi internetai, televizija, elektronika, filmai, muzika ir bet koks kitas lingvistinis turinys yra korėjiečių kalba.

Daugelis mokytojų netgi patys deramai nemoka anglų kalbos. Viena mūsų dėstytoja, kuri dėsto ir anglų kalbą, kalba ne geriau už gabesnį Lietuvos abiturientą ir daro šiurkščių kalbos klaidų, vartoja korėjietiškas kalbos struktūras ir niekaip neatsikrato pertarų bei raidės „k“ prieš kas antrą žodį. O „kompetentinga mokytoja“ ją padarė tai, jog ji kažkada mokėsi Amerikoje.

Anglų kalbos pamokos neretai vyksta didžiulėse auditorijose, kur mokymosi efektyvumas ir mokytojo bei mokinio kontaktas yra mažas. Taigi nenuostabu, kad net ir viename geriausių šalies universitetų nemaža dalis studentų vos veblena angliškai. Netgi jei studijuoja anglų literatūrą, kam mokytis kalbėti? Juk jie studijuoja tik literatūrą... Dažniausiai gerai angliškai kalba tiktai tikrai gabūs bei užsispyrę arba užsienyje nemažą laikotarpį gyvenę korėjiečiai.



Prestižinis darbas – tik su prestižiniu diplomu

Universitetų absolventai gausiai paberiami į darbo rinką. Pietų Korėjoje yra per 400 universitetų, kuriuose daugiau nei 80 proc. abiturientų įgyja aukštąjį išsilavinimą. Prieš ją netgi Lietuva nebeatrodo masinio aukštojo išsilavinimo „meka“.

Kaip gali valstybei reikėti tiek daug aukštąjį išsilavinimą turinčių, tačiau nepatyrusių ir siaurokai mąstančių piliečių?

Visa tai sprendžiama absolventams pradedant dirbti darbus, nė kiek nesusijusius su universitetiniu išsilavinimu. O prestižiniams darbams gauti reikalingi gana dogmatiški dalykai – vieno iš geriausių universitetų diplomas su gerais pažymiais. Nors situacija pamažu tampa lankstesnė, bet vis dar labai dažnai didžiosios kompanijos nori priimti darbuotojus tik iš Seulo nacionalinio, Korėjos ir Yonsei universitetų, kartais – ir iš kitų reitinguose lyderiaujančių aukštųjų mokyklų.

Negana to, dėl tokio masiškumo universitetinis išsilavinimas, ypač bakalaurinis, neįtikėtinai nuvertėja. Magistro arba mokslų daktaro laipsnis (geriausia, jei įgytas svajonių šalyje – JAV) dažnai yra formalus įdarbinimo kriterijus, net kai nereikalaujama konkrečių gebėjimų.



Gimdyti vaikus – prabanga

Galiausiai viskas „atsiremia“ į pinigus. Absoliučiai visos švietimo pakopos yra mokamos, tad norint uždirbti savo vaikų išsilavinimui reikia dirbti daug ir pelningai. Geras išsilavinimas kainuoja dar brangiau: geriausios papildomos pamokos, geriausi privatūs mokytojai, geriausias universitetas, kad būtų gautas geriausias, t. y. pelningiausias, darbas. Beje, tame darbe taip pat reikia dirbti geriausiai, o tai Korėjoje dažniausiai prilyginama ilgiausiam darbo laikui ir vergiškai ištikimybei savo kompanijai.

Dažnai jauni korėjiečiai ieško darbo tarptautinėse kompanijose su užsienietiška administravimo struktūra ir darbo etika, nes korėjietiška darbovietė neretai veda į nežmoniškai ilgas darbo valandas ir stresą.

Taigi, gimdyti vaikus Korėjoje yra brangu, jei tėvai nori juos auginti pagal dabartinį modelį. Dėl didžiulių vaikams reikalingų išlaidų ir laiko (o tai trukdo karjerai) demografinė situacija dar labiau prastėja, nes mažai kas nori turėti daugiau negu vieną ar du vaikus, jei išvis ketina sukurti šeimą.



Rokas DANILEVIČIUS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas