„Santaka“ / Pietų Korėjos progreso kaina (1)

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-03-03 23:25

Dalinkitės:  


Tolimoje šalyje besimokantį Roką Danilevičių stebina spartūs Pietų Korėjos ekonomikos pokyčiai.
Nuotr. iš asmeninio R. Danilevičiaus albumo

Pietų Korėjos progreso kaina (1)

Pietų Korėja plačiai žinoma kaip viena iš šalių, parodžiusių ekonominį stebuklą ir per keliasdešimt metų iš skurdžios šalies tapusių šiuolaikinių technologijų lydere bei viena didžiausių pasaulio eksportuotojų. Tačiau ekonominė plėtra turi ir savų minusų, kuriuos pradedi pastebėti atkreipdamas dėmesį, atrodytų, į smulkmenas...



Pensininkų rojus...

Korėjiečių tautos moralinės nuostatos yra grįstos konfucianizmu*, kuris „tėvų“ sąvokai (ar tai būtų tikri tėvai, ar visos Korėjos „tėvai“) skiria itin didelį dėmesį ir pagarbą.

Didžioji dalis pensininkų greitai senstančioje valstybėje gyvena puikiai, nes juos išlaiko vaikai – tai Korėjoje yra savaime suprantama. Netgi oficiali pensininkų finansinė situacija nustatoma pagal jų vaikų pajamas, taip reguliuojant gydymo ir kitų viešųjų paslaugų kainas. Pensininkai nemokamai važinėja puikiai išvystytu viešuoju transportu, turi specialiai paskirtas vietas atsisėsti, o jei šios visos būna užimtos, gana agresyviai „iškeldina“ paprastose vietose sėdinčius jaunesnius žmones. Taip pat yra ir su liftais, eilėmis bei elementariu pėsčiųjų srautu, kuriame pensininkai stumdosi lyg regbininkai.

Kadangi šalies sostinę Seulą supa nemažai kalnų, daugybė pensininkų leidžia dienas vaikščiodami itin ištobulintais jų takeliais. Tarsi tai būtų itin sudėtinga veikla, bemaž visi tuo užsiimantys senjorai dėvi profesionalius alpinistų batus, striukes, nešiojasi alpinistų kuprines, vaikšto pasiremdami alpinistų lazdomis. Išeidami į kalnus dažnai pasiima ryžių vyno makoli, kartais – ir stipraus alkoholio sodžiu. Dėl to sutikti padorių, bet gerokai įkaušusių pensininkų grupeles yra visiškai įprasta.



... ir pragaras

Vis dėlto toli gražu ne visi pensininkai gyvena taip nerūpestingai. Negaliu nepastebėti ir kito reiškinio, kai gatvėse naktimis ar ankstyvais rytais vaikšto vargani senukai, kurie iš šiukšlių išrenka perdirbamas atliekas: popierių, kartoną, butelius, skardines. Už visas šias medžiagas supirkimo punktuose galima gauti nors ir menką, bet vis dėlto atlygį.

Prisiminus konfucianizmo mokymą, ironiška, bet tokie pensininkai yra vargingiausias visuomenės sluoksnis, bandantis pragyventi visokiais būdais. Laimingesnieji yra įdarbinami eismo reguliuotojais, nors iš jų nėra jokios naudos: visur veikia šviesoforai ir kelių infrastruktūra per daug aiški bei subalansuota, kad reikėtų reguliuotojų. Dalis dirba gatvės maisto kioskuose, prekiauja turguose, taiso batus mažyčiuose kambarėliuose.

Tik maždaug 60 proc. pensinio amžiaus gyventojų gauna pensiją, likusieji jos negauna dėl įvairių priežasčių. Bent jau kalbintų korėjiečių nuomone, dalis pensininkų tiesiog nežino, kad gali pretenduoti į pensiją, arba nesugeba susitvarkyti tam reikalingų dokumentų. Vis dėlto tai neatrodo labai realu, turint galvoje plačią ir išsišakojusią, bet efektyvią Korėjos biurokratinę sistemą.



Vargas tiems, kurie neturi vaikų

Yra gana griežti reikalavimai norint gauti pensiją: legalaus darbo stažas, nuoseklus mokesčių mokėjimas ir t. t. Todėl keista, kad mokesčių vengimas ir nelegalus darbas šioje šalyje vis dar ganėtinai paplitę reiškiniai. Tačiau esminė senelių skurdo priežastis – jei nėra pasiturinčių arba bent jau galinčių jais pasirūpinti vaikų.

Remiantis konfucianizmu, kuris galiausiai peraugo į Korėjos tradicijas, vaikai privalo materialiai rūpintis savo tėvais senatvėje. Šiuolaikinė to forma yra tokia, kad juos reikia išlaikyti, tam skiriant gana dideles sumas, nes pragyvenimas nėra pigus, o absoliučiai visos gydymo paslaugos yra mokamos. Tad reikia ir daugiau dirbti (apie tai – kitoje dalyje).

Jeigu atsitinka taip, jog nutrūksta ryšys su vaikais (vaikai pabėga iš namų, emigruoja ir nebegali paremti tėvų), senyvo amžiaus žmonės susiduria su didelėmis problemomis. Juolab kad korėjietiška sistema tarsi „pamiršta“ galimybę, jog žmogus gali nesukurti šeimos (arba tradicinės šeimos) ir išvis neturėti vaikų. O pensijų sistema pritaikyta idealiam atvejui, kai vaikai būna turtingi ir išlaiko savo tėvus, tad pensijos užtenka visai nedidelės arba nereikia jokios.

Ši problema tiesiogiai susijusi ir su tragiška Korėjos demografine situacija – tai viena iš labiausiai senėjančių šalių pasaulyje. Pensininkų po kelerių metų bus daugiau negu vaikų ir paauglių kartu sudėjus, tad socialinės rūpybos našta vis sunkiau slegia dirbančius žmones.

Be galo nejauku girdėti debatus dėl klausimo, ar visi senyvo amžiaus žmonės išvis turi gauti pensiją. Tai tarsi priminimas mums, kad šiuo požiūriu visoje Europoje vadovaujamasi labai socialdemokratišku gerovės valstybės modeliu. Gal ekonominis augimas ir ne toks radikalus, bet situacija yra nors kiek nuosaikesnė. Žinoma, kalbant tik apie šią sritį.



Rokas DANILEVIČIUS

---

* Konfucianizmas – kinų filosofo Konfucijaus (551–479 pr. m. e.) bei jo pasekėjų etinė politinė ir religinė filosofinė doktrina, nagrinėjanti žmonių santykių ir valdymo klausimus, pripažįstanti patriarchalinę hierarchiją, raginanti gerbti tradicijas.






DOSJĖ



Rokas DANILEVIČIUS – skaitytojams gerai pažįstamas vilkaviškietis. Esame ne kartą rašę apie jo pasiekimus tuomet, kai vaikinas dar mokėsi Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje.

Šiuo metu Rokas gyvena Pietų Korėjoje. Vieną semestrą politikos mokslus jis studijavo Kyung Hee universitete Seule, dabar mokosi Kyungpook National universitete Tegu mieste. Į Lietuvą žada grįžti vasarą, o rudenį tęsti studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Gyvendamas įdomioje, visai kitokios kultūros šalyje Rokas nusprendė įspūdžiais pasidalyti ir su mūsų laikraščio skaitytojais. Spausdiname pirmąją jo rašinio apie Pietų Korėją dalį.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas