„Santaka“ / Aktorystės karjeros pradžia – Gražiškiuose

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-02-28 08:18

Dalinkitės:  


Iš Bartninkų kilusi Elvyra Žebertavičiūtė gali pasigirti ilga ir spalvinga karjera.
Nuotr. iš E. Žebertavičiūtės asmeninio albumo

Aktorystės karjeros pradžia – Gražiškiuose

Andrius GRYGELAITIS

„Bartninkai, Vištytis, Gražiškiai – su šiomis trimis vietovėmis man pirmiausiai asocijuojasi Vilkaviškio rajonas“, – sako garsi kino ir teatro aktorė Elvyra Žebertavičiūtė.



Prisiminimų beveik nelikę

Kelias dešimtis dramatiškų ir jaudinančių vaidmenų sukūrusi E. Žebertavičiūtė gimė ir kurį laiką augo Bartninkuose. Kai mergaitei buvo vos treji metukai, jos mama pasiėmusi tris savo vaikus išvyko į tuometinį Kapsuką.

„Mes gyvenome labai sunkiai, dažnai net maisto neturėdavome. Tėvas retai būdavo namuose, jis laiką leisdavo su draugais, lošdavo kortomis. Mama buvo labai tikinti, todėl nusprendusi palikti tėvą net ėjo prašyti palaiminimo pas vietinį kleboną. Jis, suprasdamas situaciją, ir pats patarė mamai kuo greičiau sprukti“, – pasakojo aktorė.

E. Žebertavičiūtė gimė mažoje trobelėje, toje vietoje, kur šiuo metu stovi Bartninkų bendruomenės namai. Netrukus šeima persikraustė pas netoliese gyvenusius Vilkaičius. Pasak aktorės, kai prieš keletą metų ji lankėsi Bartninkuose, senoji Vilkaičių trobelė dar tebestovėjo.

„Visuomet būdama Suvalkijoje stengiuosi užsukti į Bartninkus. Nors manęs niekas ten nelaukia, nepažįsta, tačiau jaučiu didelių sentimentų tam kraštui. Būdama ten stengiuosi bent pereiti per miestelį, bandau įsivaizduoti tas vietas, apie kurias žinau tik iš mamos pasakojimų. Bartninkai – mano gimtinė, tačiau ne mano žemė“, – kalbėjo garsi aktorė.



Apgavo mamą

Vištytis – dar vienas miestelis, kuris aktorę sieja su mūsų rajonu. Būtent čia gimė ir augo jos mama, čia palaidoti ir E. Žebertavičiūtės seneliai. Jie buvo labai turtingi ūkininkai ir viską darė, kad jų dukrai nieko netrūktų.

Kraštietė pasakojo, kad tais laikais jos senelis net septynis kartus buvo nuplaukęs į Ameriką ir visą iš ten parsivežtą turtą dėdavo į banką kaip kraitį jos motinai. Kai E. Žebertavičiūtės seneliai mirė, jos mamai jie paliko didžiulį tais laikais 30 tūkst. litų palikimą.

O mirė aktorės seneliai labai anksti. Pilnametystės dar net nesulaukusi mama liko labai turtinga našlaitė. Dėl šios priežasties vaikinai ją stengėsi visaip suvilioti, bet mergina vis rasdavo būdų, kaip jiems atsispirti.

„Kartą prie mamos prisistatė pusbrolis, kurio ji net nepažinojo. Jis pasiūlė kartu keliauti į Vilkaviškį. Sykiu su jais važiavo ir to pusbrolio draugas, kuris neva norėjo pirkti namą ir ten atidaryti kailių krautuvę. Visą kelią jie kalbėjo apie būsimą verslą ir taip siekė sužavėti mano mamą“, – pasakojo pašnekovė.

Sužavėti ją pavyko gana lengvai, ir jau grįždami iš Vilkaviškio jie nuėjo į bažnyčią, kur padavė užsakus.

Tik vėliau paaiškėjo, kad E. Žebertavičiūtės tėvas buvo melagis ir visiškas beturtis. Jis visai neplanavo atidaryti kailių krautuvės, netgi švarkas, kuriuo vilkėjo važiuodamas į Vilkaviškį, buvo pasiskolintas iš brolio.

Susituokę E. Žebertavičiūtės tėvai įsikūrė Šilsodžio kaime, esančiame tarp Bartninkų ir Gražiškių. Vėliau šeima persikraustė į Alksninę, dar vėliau – į Bagotąją, o iš ten – į Bartninkus. Tėvas kurį laiką buvo atidaręs alinę, tačiau verslas nesisekė. Mamos tėvų paliktas kraitis pamažu seko, kol galiausiai iš jo nieko neliko. Tuomet E. Žebertavičiūtės tėvai ir pasuko skirtingais keliais.



Aktorystės pradžia – „dėdės teatre“

Persikrausčiusi į Kapsuką, būsimos aktorės šeima įsikūrė dabartinio Marijampolės dramos teatro vietoje. Vos po kelerių metų likimas ją nubloškė į Kauną.

„Prisimenu, kaip kartais aplankydavome Bartninkus. Čia užsukdavome pas Vilkaičius, taip pat – pas Kaupaičius. Jie netoli senosios bažnyčios turėjo kalvę“, – pasakojo aktorė.

Pati E. Žebertavičiūtė, būdama maža, kartais vasaras leisdavo Gražiškiuose. Čia gyveno jos tėvo brolis, kuris, pasak pašnekovės, buvo visiškai kitoks nei tėvas. Dėdė buvęs supratingas, rūpestingas, nevengdavo padėti ištikus bėdai. Jis Gražiškių centre turėjo parduotuvę. Šalia jos buvo didžiulė salė, kur vasaromis rinkdavosi jaunimas, vykdavo šokiai, rengiami ir įvairūs spektakliai.

„Aš susižavėjusi stebėdavau ten vykstančius vaidinimus. Iki šiol prisimenu vieną įstrigusią sceną: mano pusseserė sėdi ant kėdės, aplink ją su diržu vaikšto kažkoks vyras ir garsiai ant jos šaukia. Staiga jis užsimoja ir trenkia su diržu šalia mano pusseserės, suprask – ją muša. Manau, kad tas „dėdės teatras“ ir padarė didžiausią įtaką mano būsimai aktorystės karjerai“, – teigė pašnekovė.



Statė spektaklį Kybartuose

Aktorės gabumai pradėjo ryškėti dar mokykloje, kur mergaitė lankė dramos būrelį. E. Žebertavičiūtė pasakojo, kaip kartą jai įdavė pintinę į rankas ir spektaklio metu liepė barstyti gėles. O gėlių toje pintinėje nebuvo. Tuomet dar maža mergaitė nesuprato, kaip galima įsivaizduoti tai, ko nėra. Vis dėlto ši bei panaši praktika jai padėjo pasiekti to, už ką dabar yra vertinama visoje šalyje.

Vilniuje baigusi Konservatoriją ir tapusi aktore, E. Žebertavičiūtė buvo paskirta dirbti tuomet dar tik besikuriančiame Kapsuko valstybiniame dramos teatre. Vienas iš pirmųjų jos spektaklių – K. Binkio „Atžalynas“, kuriame kraštietė vaidino Keraitienę. Nemažai pasisekimo sulaukė ir jos vaidmuo prancūzų pjesėje „Šeštas aukštas“. Šis spektaklis išsiskyrė tiems laikams nebūdingomis erotikos detalėmis.

„Visi aktoriai buvome ką tik baigę studijas, o iš teatro reikalavo pastatyti po 5–6 spektaklius per metus. Kapsukas tuomet buvo dar tik atstatomas po karo, žmonių čia gyveno labai mažai. Teatras sunkiai išgyveno. Kai kurie žiūrovai, norėdami mums padėti išsilaikyti, į tą patį spektaklį ateidavo po 5–6 kartus“, – pasakojo E. Žebertavičiūtė.

Ji teigė, jog tuomet aktoriams pragyventi buvo labai sunku. Algos – mažos, visi kartu turėjo glaustis bendrabutyje.

„Buvau pati turtingiausia iš mūsų visų, nes turėjau apskritą stalą ir sofą. Kiti miegodavo ant grindų“, – su šypsena senus laikus prisiminė aktorė.

Norėdami kaip nors išgyventi, aktoriai privalėjo imtis ir kitokios veiklos. Pati E. Žebertavičiūtė iš Kapsuko važinėjo į Kybartus, kur vietos mokytojams padėjo pastatyti spektaklį.



Perkalbėjo gerbėjas

Laikui bėgant dirbti Kapsuke tapo vis sunkiau. E. Žebertavičiūtė nusprendė patraukti laimės ieškoti į Vilnių. Čia ji įsidarbino Švietimo kultūros technikume, kur dėstė aktorystę ir režisūrą. Pati aktorė prisipažino, kad darbas ten jai patiko, todėl net buvo pagalvojusi daugiau niekada pati nelipti į sceną.

Viską pakeitė vienas jos gerbėjo iš Kapsuko skambutis. Jis E. Žebertavičiūtę iškoneveikė ir tvirtino, jog ši tokiu savo apsisprendimu parduodanti meną.

„Po tokių žodžių man pasidarė labai gėda. Nusprendžiau prisijungti prie ką tik įsikūrusio Vilniaus jaunimo teatro kolektyvo“, – prisiminė pašnekovė.

Aktorė juokauja, kad per savo gyvenimą jai teko prisidėti prie daugybės „pradžių“. E. Žebertavičiūtė vaidino kone dešimtyje naujai susikūrusių teatrų atidarymo spektaklių, buvo viena iš aktorių, pasirodžiusių pirmajame lietuviškame kine, jos balsas skambėdavo ir pirmuosiuose radijo vaidinimuose.



Ekstremaliomis sąlygomis

Pirmasis aktorės vaidmuo kine buvo nufilmuotas itin ekstremaliomis sąlygomis.

Vieną dieną E. Žebertavičiūtė sužinojo, kad ją nori pamatyti režisierius Vytautas Žalakevičius. Jau kitą dieną ji filmavosi „Vienos dienos kronikoje“, nors iš tikrųjų šiame filme net neturėjusi vaidinti. Iš pradžių „Vienos dienos kronika“ buvo nufilmuota su kita aktore, tačiau komisija šio varianto nepriėmė. V. Žalakevičiui buvo liepta pakeisti pagrindinę aktorę ir iš savo lėšų perfilmuoti visas scenas, kuriose ji vaidina.

„Įsivaizduokite, koks buvo mano debiutas: laikas visus spaudžia, tad į tekstą gilintis nėra kada, jį reikia mokytis čia ir dabar. Be to, režisierius už viską moka iš savo kišenės, tad kiekvienas sugadintas dublis verčia nepatogiai jaustis ir mane“, – šypsojosi moteris.

Vis dėlto filmas buvo puikiai įvertintas kritikų ir tai vėliau E. Žebertavičiūtei atvėrė naujus, platesnius kelius į televiziją bei radiją.



Vaidmenys pakeičia žmogų

Kraštietė pasakojo, kad visi jos sukurti vaidmenys jai savotiškai brangūs. Tačiau labiausiai jai įstrigęs vaidmuo – Žana d’Ark spektaklyje „Vyturys“.

„Šis vaidmuo, ko gero, yra ryškiausias, jis pakeitė mane kaip žmogų. Labai brangi man ir pjesė „Žmogaus balsas“. Ją sukūriau pati, į vieną sudėjusi dvi kitas pjeses. Tiesa, nors spektaklis sulaukė pripažinimo net Maskvoje, režisierė liepė jį nutraukti. Mudvi šiek tiek nesutarėme, o lengviausia sužlugdyti aktorių – neduoti jam darbo. Kai publika artisto nemato bent porą metų, jį pamiršta“, – kalbėjo E. Žebertavičiūtė.

Visą gyvenimą jai buvo skiriami gana dramatiški vaidmenys. Neretai per spektaklius aktorė taip „išsikraudavo“, kad naktimis negalėdavo užmigti. Dėl to ji mėgdavo viena pavaikščioti netoli namų esančiame Vingio parke, nusiraminti, pasisemti naujų jėgų. Nebijodavo – tada jokių užpuolikų nepasitaikydavo.

„Einu kartą pro tankius krūmus. Tamsu. Žmonių nematyti. Staiga iš kažkur iššoka ir ant mano pečių letenas uždeda už mane didesnis šuo. Taip pat staiga jis atsitraukia ir dingsta tamsoje. Tą kartą namo pati parėjau kone keturiomis. Ne juokais išsigandau. Daugiau naktimis po miškus neklaidžiojau“, – nusijuokė E. Žebertavičiūtė.



Domisi politika

Aktorę ir dabar kartais dar galima išvysti neseniai rodytuose arba vis dar teberodomuose televizijos serialuose „Nekviesta meilė“, „Mano mylimas prieše“ arba „Baisiausia mano gyvenimo savaitė“. Tiesa, pati E. Žebertavičiūtė teigia, kad dabartinis teatras – ne jos.

Pasak pašnekovės, dabar aktoriui svarbiausia įtikti publikos akims, o ne kurti, jausti, mąstyti... Dėl šios priežasties kraštietė tvirtina, kad net jei sugrįžtų jaunystė, kažin ar norėtų vėl būti aktorė.

Moteris netgi savo dukroms nelinkėjo susieti savo gyvenimo su scena. E. Žebertavičiūtės ir aktoriaus Algimanto Bružo dukra Fausta dirba žurnaliste, o kino režisieriaus Raimondo Vabalo duktė Mėta, nors ir baigė aktorystės mokslus, dirba finansų srityje.

Dabar aktorės gyvenimo variklis – politika. E. Žebertavičiūtei nesvetimos nei pedofilijos skandalo, nei įvykių Ukrainoje temos, moteris pati rinko parašus referendumui dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas