„Santaka“ / Miško kirtėjai pridarė didžiulės žalos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-02-26 07:14

Dalinkitės:  


Miško vagys išpjovė per 600 beržų, blindžių, drebulių ir gluosnių.

Autorės nuotr.


Miško kirtėjai pridarė didžiulės žalos

Eglė MIČIULIENĖ

Vilkaviškio rajone neteisėtai iškirsta beveik hektaras miško. Marijampolės miškų urėdijoje dirbantys pareigūnai neprisimena, kad mūsų krašte būtų buvusi padaryta tokio dydžio žala.

Vasario 12 dieną į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą kreipėsi VšĮ Marijampolės miškų urėdijos Pajevonio girininkijos girininkas Rymantas Vaičaitis. Jis nurodė, kad greta Totorkiemio kaimo (Vištyčio sen.) esančioje girioje yra iškirsti keli šimtai įvairios rūšies medžių.

R. Vaičaičio teigimu, iškirstą valstybinio miško plotą pastebėjo Pajevonio girininkijos eigulys Vidas Alkevičius. Beveik visa mediena iš kirtimo jau buvo išgabenta, nusikaltimo vietoje matėsi tik rąstų ir šakų likučiai.

Į nuošalų Lietuvos ir Rusijos pasienyje esantį miškelį atvykę pareigūnai sužymėjo kelmus ir suskaičiavo iškirstus medžius.

Paaiškėjo, jog plynai iškirstame apie 0,7 hektaro plote nurėžta per šešis šimtus įvairaus amžiaus, stambumo ir rūšies medžių. Iš viso iškirsta apie 195 m³ medienos. Daugiausia medžiai buvo vidutiniai ir smulkūs, tad augti dar galėjo ilgai.

Marijampolės miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Ramūnas Mažėtis teigė, jog iškirstas miškas yra valstybinės reikšmės, tačiau skirtas nuosavybės teisėms atkurti. Taigi miškas po žemės reformos turėtų būti grąžintas privatiems asmenims arba urėdijai.

– Paskaičiavus preliminariai, valdytojui ir gamtai padaryta žala siekia per 37 tūkstančius litų. Kadangi padaryta didžiulė žala, įstatymo pažeidėjams gresia baudžiamoji atsakomybė, – kalbėjo R. Mažėtis.

Vilkaviškio policijos komisariato pareigūnai jau yra nustatę įtariamąjį iš tos pačios Vištyčio seniūnijos. Tačiau kol kas apklausiami liudytojai, vyksta ikiteisminis tyrimas ir įtarimai dar niekam nepareikšti.

Miškininkai spėja, kad miško vagis (ar vagys) pasinaudojo esama situacija: šiuo metu Vištyčio seniūnijoje vyksta valstybės sienos demarkavimo darbai, dėl to vietomis kertami medžiai. Taigi manoma, jog svetimą mišką pjovęs žmogus tikėjosi, kad ir šie kirtimai bus „nurašyti“ kaip būtini valymo darbai demarkuojant sieną su Rusija.

Kaip teigė R. Mažėtis, iškirsti želdiniai buvo trečios grupės apsauginis miškas, dėl to ir gamtai padaryta žala – daug didesnė, nei kertant brandų ūkinį mišką.

Savavališki miškų kirtėjai pridaro didžiulės žalos.

– Augdamas miškas ne tik augina medieną, bet ir grynina orą. Šiuo atveju iki brandos medžiai dar galėjo augti bent 20–30 metų. Kadangi aplink yra laukų plotelių, medžiai saugo nuo irimo jų bei dirvožemio apsaugos šlaitus. Išpjovus medžius, padidėja erozija, greičiau išplaunamas dirvožemis ir pan., – kalbėjo urėdijos inžinierius.

Anot R. Mažėčio, gamtai padaryta žala skaičiuojama pagal nustatytus įkainius ir Vyriausybės patvirtintus koeficientus, priklausomai nuo miško kategorijos, medžių diametro ir kitų faktorių.

Be to, suskaičiuojama ir valdytojui padaryta žala, mat priaugus daugiau medienos ir pajamos būtų didesnės.

Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius sakė, jog paskutinis atvejis, kad vagys kirstų augančius medžius, pasitaikė gal prieš metus.

– Pastaruoju metu buvę tik keli atvejai, kai bandyta pasisavinti išverstą ar nulaužtą medį. Tačiau kad būtų nupjautas toks kiekis medžių ir padaryta tokia žala, per dvidešimt mano darbo metų pasitaikė pirmą kartą, – tvirtino urėdijos darbuotojas.

Aplinkos ministerija stiprina priemones šalies miškams tausoti bei griežtina atsakomybę už jų niokojimą. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį šalies miškuose neteisėtų kirtimų atvejų sumažėjo daugiau kaip penkis kartus. Neteisėtai iškirstos medienos kiekiai per dešimtmetį sumažėjo daugiau kaip šešis kartus.

Vienas svarbiausių veiksnių, kodėl mažėja neteisėtų miško kirtimų, – prevencinė miško apsaugos pareigūnų veikla. Tikimasi, jog dar labiau sugriežtintus pažeidėjų atsakomybę ir padidinus aplinkai padarytos žalos atlyginimo įkainius neteisėtų kirtimų skaičius ir apimtis dar labiau sumažės.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas