„Santaka“ / Partizanas ir po dešimtmečių liudija lemtingą istoriją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-01-29 08:03

Dalinkitės:  


Pilviškių krašte partizanavęs Antanas Kasperavičius-Ąžuolas siekia, kad lietuviai daugiau sužinotų apie pokario kovas.

Partizanas ir po dešimtmečių liudija lemtingą istoriją

Renata VITKAUSKIENĖ

Neseniai visuomenei buvo pristatytas filmas „Trispalvis“, pasakojantis apie mūsų šalies pokario kovotojus. Kuriant apibendrintą Lietuvos partizano portretą autentišku liudijimu prisidėjo Pilviškių krašte partizanavęs Antanas Kasperavičius-Ąžuolas. Istorija tapusią patirtį vyras papasakojo ir savo jaunystės krašto žmonėms.



Įamžino kino juostoje

Vilkaviškio krašto pėdsaką režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filme atidus žiūrovas galėjo užčiuopti kelis kartus. Partizaninės kovos istorija, kurią pasakojo A. Kasperavičius, rutuliojosi mūsų krašte. „Trispalvyje“ garbaus amžiaus vyriškis prisiminė, kaip partizanai buvo išduoti bendražygio, kaip po išdavystės vyko tardymai. Kalbėdamas A. Kasperavičius minėjo Kybartus, vadinamųjų saugumiečių kamerą, kurioje iškentė žiaurią kvotą.

Aštuoniasdešimt ketverių metų A. Kasperavičius ir prabėgus kone septyniems dešimtmečiams po dramatiškų įvykių stengiasi, kad jo jaunystės krašto žmonės, ypač jaunimas, kuo daugiau sužinotų, kaip Lietuvoje buvo ginamasi nuo okupantų, kaip veikė pokario partizanai. Nors prisiminimai iš atminties kyla kaskart iš naujo žeisdami, inteligentiškas vyras praeitį liudijo nuosekliai, su ryškiomis detalėmis.



Partizanas miesto sąlygomis

Vilkaviškio krašte, Jurgelių kaime, A. Kasperavičius gyveno nuo 1944-ųjų pradžios iki 1947-ųjų pabaigos. Visą šį savo paauglystės ir jaunystės laiką jis dalyvavo partizaninėje kovoje.

„Kai Pilviškių gimnazistai mane pakalbino imtis pogrindinės veiklos, man nereikėjo laiko apsigalvoti. Aš žinojau, kas esu, ko noriu ir ką privalau daryti“, – prisiminimus suvalkietiškai dėstė šiuo metu Klaipėdoje gyvenantis A. Kasperavičius. 1944-ųjų pavasarį grupė jaunuolių Šešupės saloje, netoli nuo elektrinės, davė priesaiką ir įsitraukė į pogrindinį darbą. Natangų, išnykusios baltų genties, vardu savo būrelį pavadinę vaikinai perrašinėdavo partizanų laikraščius, naktimis juos ir įvairius atsišaukimus išnešiodavo.

„Reikėjo, kad žmonės žinotų apie esamą padėtį, boikotuotų okupantų rengiamus rinkimus“, – prisiminė A. Kasperavičius. Atsišaukimuose būdavo partizanų įsakymai, kreipimaisi į jaunuomenę, mokytojus, kolaborantus, paaiškinimai, kodėl vienam ar kitam šnipui įvykdytas mirties nuosprendis ir pan. Jais būdavo pažymimos tautinės ir religinės šventės, aiškinama šių prasmė ir būtinybė išsaugoti tradicijas.

1946 m. artėjantis prie pilnametystės A. Kasperavičius davė karinę priesaiką ir tapo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės 69-osios kuopos Pirmojo natangų būrio nariu, partizanu miesto sąlygomis. Miesto partizanais pokariu buvo studentai, aukštesniųjų technikos mokyklų moksleiviai, gimnazistai.



Šeimos ir mokyklos įtaka

„Tik tada mamai pasakiau apie savo pogrindinę veiklą. Verkiančią ją stengiausi nuraminti sakydamas, kad jūs, tėvai, esate tautos patriotai, džiaukitės, kad ir jūsų sūnus juo bus“, – pasakojo A. Kasperavičius. Tada jis dar nežinojo, jog tėvų ūkyje, Jurgelių kaime, pasislėpę šiaudų stirtoje dienodavo partizanai. Apie tai tėvas, buvęs carinės kariuomenės karininkas, sūnui papasakojo tik prieš mirtį.

Partizanaudamas miesto sąlygomis, A. Kasperavičius „užsidirbo“ pirmą drausminę nuobaudą. Jaunuolis drauge su bendramokslėmis stengėsi perduoti kelintąsyk areštuotam gimnazijos auklėtojui maisto. Kadangi šita rizikinga veikla buvo savavališka, rinktinės vadovybė vaikinui pareiškė papeikimą už drausmės nepaisymą.

Pirmąjį kovos krikštą partizanas gavo 1947 metų rudenį.



Jaunystės pasirinkimas nulėmė gyvenimą

Pačioje 1947-ųjų pabaigoje A. Kasperavičius-Ąžuolas Jurgelių kaime buvo areštuotas, nes atsirado išdavikas. Suimto partizano laukė žiaurūs tardymai ir kankinimai Kybartuose.

Kadangi vaikinas nepalūžo, neišdavė savo įsitikinimų ir bendražygių, už akių buvo nuteistas mirties bausme. Pavasarį nuosprendis sušaudyti buvo pakeistas.

A. Kasperavičius gavo 25 metus griežtojo režimo lagerio Kazachstane, kurį laiką neturėjo teisės grįžti į Lietuvą.

Šitas apribojimas savaip pakreipė vyro gyvenimą laisvėje: ne vienus metus jis darbavosi laivyne.

Žvelgdamas atgal į praeitį buvęs partizanas svarstė: „Šitas karas prasilaikė 10 metų. Jis būtų prasilaikęs dar ilgiau, 20 ar 30 metų, jeigu nebūtų savi pradėję išdavinėti.“ Kita vertus, vyriškis įsitikinęs, kad pogrindinė lietuvių kova su okupantais vyko iki pat tautinio atgimimo ir niekada nebuvo nutrūkusi. „Juk į užsienį eidavo kunigų laiškai, o mes, buvę partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, tyliai susitikdavome dar prieš atgimimą“, – kalbėjo A. Kasperavičius.

Jaunystėje apsisprendęs nelikti tik pasyviu įvykių tėvynėje stebėtoju, dabar vyras dalyvauja Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veikloje. Paklaustas, kokį gyvenimo kelią būtų rinkęsis, jeigu ne lemtingai jį pakreipusios pokario kovos, A. Kasperavičius atsakė: „Kai būtų suėję 18 metų, būčiau išėjęs į kariuomenę, joje baigęs mokslus ir tapęs karininku. Tai buvo mano vienintelis tikslas.“






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas