„Santaka“ / Linksmi jubiliatai žada švęsti ir briliantines vestuves

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-01 09:28

Dalinkitės:  


Juozas Raulynas savo žmoną Onutę vis dar vadina saulyte.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Linksmi jubiliatai žada švęsti ir briliantines vestuves

Eglė KVIESULAITIENĖ

Kybartiečių Onos ir Juozo Raulynų bute dar nenuvytusios jų deimantinių vestuvių proga dovanotos puokštės. 60 metų drauge nugyvenę žmonės kuklinasi, jog esą paprasti, eiliniai. Tad buvo labai nustebę, kai jubiliejaus proga jų pasveikinti atvyko seniūnas su svita, o dabar dar ir žurnalistai. Tačiau linksma, energinga Onutė pripažįsta, kad iš jų giminių ar pažįstamų tokio jubiliejaus dar nesulaukė niekas.



Puiki šventė

– Smagus buvo balius, – deimantinių vestuvių šventę trumpai apibūdino žilagalvis „jaunikis“ Juozas.

Jubiliatai iškilmes nutarė rengti kavinėje, nes visi 55 svečiai, tarp kurių tik vaikai ir anūkai su šeimomis bei proanūkiai, namuose niekaip nebūtų tilpę.

– Smagiausia, kai susirenka savi, – nuolat aplankančiais vaikais ir anūkais džiaugėsi Onutė. – Bet jiems mūsų bute net ant sofos atlošo tenka sėstis – niekaip nesutelpa per gimtadienius ar vardines.

– Maniškė dar ir šokt buvo susiruošusi, gerai, kad sudraudžiau, – vis dar apie puotą pasakojo 84-erių Juozas. – Juk jai koją skauda – bet vis dar jauna nori būti.



Mama nepritarė

Tikrosios, prieš šešiasdešimtmetį švęstos vestuvės buvo taip pat labai linksmos. Nors vyko pokaryje, kai trūko maisto, o jauna pora nieko neturėjo, Raulynai tą dieną prisimena kaip labai šviesią. Kaimynų kumeliukas tada susilaužė koją, tad jis buvo paskirtas vestuvių puotai.

– Buvo visokių kepsnių, netikro zuikio, vyniotinių, – pamena Onutė. – Tik duonelės ant stalo labai trūko...

Prieš šešiasdešimt metų šešiolikmetę Onutę, susižavėjusią septyneriais metais vyresniu Juozu, mama bandė atkalbėti. Toje pačioje gatvėje, Vilkaviškyje, gyvenęs J.Raulynas buvo neseniai grįžęs iš fronto. Sunkiai sužeistą kareivį tuomet demobilizavo. Onutės mamai atrodė, jog jaunuolis invalidas, tad duktė turėsianti viso gyvenimo vargą. Bet šešiolikmetei atkalbinėjimai buvo nė motais. Keliskart šokiuose pabendravusi ir pamerginta suaugusio vaikino ji įsimylėjo. Dar dabar pamena tada parašytą eilėraštį, gimusį iš gilaus jausmo.



Iš meilės gimė vaikai

Juozas su užsidegimu pasakoja, jog šokiuose pamatyta Onutė jam atrodė tarsi saulytė.

Buvo liekna, tamsiaplaukė, linksma. O dėl sužalojimo fronte jis jokių trūkumų nejuto – galėjo dirbti, jauną žmoną ant rankų nešioti. Tik gilūs randai kojoje tai primena ir dabar.

– Tada buvau ne juokais išsigandęs, – su humoru apie karo laikų siaubą pasakojo Juozas. – Man sužalojo kirkšnį, todėl lauko ligoninėje po operacijos iškart paklausiau, kaip bus su vyriškais reikalais. Chirurgas nuramino, kad dar galėsiu pasiausti.

Raulynai prisiminė, jog iš Onutės mamos kraičiui gavo patalynės, bet neturėjo nei lovos, nei indų, nei šaukštų ar šakučių. Vokišką lovą Juozas parvilko iš apkasų. Labai graži buvo, gryno ąžuolo, su ornamentais.

– Joje iš didelės meilės užgimė visi mūsų vaikai, – linksmai pasakojo Onutė. – Irena gimė 1948-aisiais, po metų Vincukas, dar po metų Juozukas. Pametinukai taip pat ir Stasys su Broniumi. Šeštą turėjome dukrelę, bet ji mirė tesulaukusi trijų mėnesių.



Gausi šeimyna

Dukrelės mirtis – skaudžiausias prisiminimas iš viso bendro gyvenimo. Juozas, nujausdamas, kad mergaitė tuoj užges, žmonai liepė eiti pailsėti. Pats ir užspaudė jaunėlei akis. Po šios netekties pora daugiau vaikų nebeturėjo.

Kiti vaikai užaugo sveiki ir padovanojo keturiolika anūkų, o šie – dvylika proanūkių. Raulynai labai mylėjo savo vaikus, nors juos auginti buvo labai nelengva. Pokaryje nebuvo ką valgyti, gausiai šeimai tekdavo badauti, daug ko trūko. Tačiau viskas užsimiršo, o dabar, kai iš visų Lietuvos kraštų suvažiuoja vaikai ir vaikaičiai, rodos, dėl jų viską galėtų iškęsti.

– Beveik nebūna dienos, kad kuris neužsuktų. Tai močiutės pietų paskanauti, ar ką atveža, kartais šiaip pašnekėti. O telefonas tai ištisai skamba, – savo šeimos atžalynu džiaugėsi Onutė.



Būta ir vėjų

Paklausta, ar jaunystėje niekada nebuvo taip, kad pasigailėtų dėl didelės šeimynos, moteris papurto galvą. Tik Juozas išduoda, kad dar sovietų laikais, kai Konge vyko karas, valdžia agitavo globoti žuvusiųjų vaikus. Nors Raulynai gyveno vargingai, Onutė tada vyrui pasiūlė priimti našlaitį iš svetimos šalies.

Ilgą bendrą gyvenimą Onutė apibūdina trumpai: audrų nebuvo, bet vėjų pasitaikė. Sunkesnę gyvenimo minutę moteris liūdesį išliedavo eilėse. Dabar vyrui kartais paskaito kelių dešimčių metų senumo eilėraščius. Turi ir anekdotų sąsiuvinį, ir receptų. Mat šeimininkauti ėjo į vestuves, krikštynas, jubiliejus, daug metų dirbo virėja, turėjo šeštą kategoriją. Ne vienu karo veterano medaliu apdovanotas Juozas niekad darbo nevengė, ilgai dirbo statybininku.



Laisvalaikiu bendrauja

Laisvalaikiu Onutė labai mėgsta spręsti kryžiažodžius, o Juozą šis žmonos užsiėmimas nervina.

– Tik kai apie šautuvus paklausiu ir jo atsakymas tinka, labai apsidžiaugia, – juokėsi žilagalvė žmona.

Juozas labiau mėgsta žiūrėti televizorių ir bendrauti su kaimynais.

– Name gyvena šešios našlės ir dvi gyvanašlės, – postringavo Juozas. – Kai prisėdu kieme ant suoliuko, iškart kelios moteriškės pašnekėt ateina. Todėl mane žmona taip ir saugo, myli.

Atsisveikinimui papasakoję po kelis anekdotus, Raulynai linksmai kvietė atvykti po dešimtmečio – kai švęs briliantines vestuves.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas