„Santaka“ / Kenijoje – aukso vertės įspūdžiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-01-27 23:26

Dalinkitės:  


Dijaną ir Silvestrą Olišauskus po savaną vežiojo vietinis gidas Matheus.

Kenijoje – aukso vertės įspūdžiai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Keniją prieš pat naujametes šventes aplankę vilkaviškiečiai Dijana ir Silvestras Olišauskai dar gyvena kelionės įspūdžiais. Bent kartą per metus į svečias šalis vykstanti pora tokios egzotikos dar nebuvo mačiusi.



Tyko pavojai

Kelionė Silvestrui Olišauskui buvo dovana jubiliejaus proga, tad drauge su žmona jubiliatas dvi savaites mėgavosi safariais, pro viešbučio langus stebėjo prie ežero atsigerti ateinančias žirafas, antilopes, dramblius ir vaikė nuo stalo maistą besikėsinančias nugvelbti beždžiones.

Susiruošę į kelionę Olišauskai žinojo, jog vyksta į šalį, kurioje dauguma gyventojų elektrą laiko didele prabanga, vaikų namai perpildyti mažylių, kurių tėvai mirė nuo AIDS, o pasirodęs baltaodis laikomas turtuoliu, kurį vertėtų apiplėšti. Todėl dieną naktį viešbutį serginti apsauga visai netrikdė. Kur kas labiau keliautojai nerimavo, kai žygyje pėsčiomis juos lydėjo užtaisytu automatu ginkluotas gidas. Jis saugojo turistus nuo netikėtai „grybštelėti“ už kojos galinčių krokodilų.



Turistas – lyg dievas

Prie civilizacijos įpratusiems europiečiams teko iškart susitaikyti su kultūrų skirtumais ir stengtis niekuo nesistebėti. Nei iš molio drėbtais, kartoniniais lakštais ir polietileno plėvele aplopytais kelių kvadratinių metrų ploto nameliais, kuriuose gyvena gausios vietinių šeimos. Nei duobėtais, net nežvyruotais regioniniais keliais, kuriais įmanoma išvažiuoti tik visureigiais. Nei parduotuvėmis, kuriose pardavėjas sėdi grotuotame narve ir pinigus paima pro langelį. Tiesa, turistams įrengti puikūs viešbučiai su visais vakarietiškais patogumais, skaniu maistu ir net kanapomis, skirtomis restorane prigulti po sočių pietų.

Turistas Kenijoje – dievas, nes iš turizmo gaunamos pajamos maitina nemažą dalį gyventojų, todėl atvykusiems poilsiautojams stengiamasi kaip galima labiau įtikti. D. Olišauskienę stebino neribota viešbučio darbuotojų fantazija. Kiekvieną vakarą buvo rengiamos įspūdingos pramoginės programos su vietinių dainomis, šokiais, akrobatiniais numeriais ir pan. Kaskart, atėję valgyti į viešbučio kavinę, turistai rasdavo vis kitos spalvos staltieses. Tokiomis pat spalvomis būdavo pasipuošęs ir personalas. D. Olišauskienei įspūdį paliko padavėjai, apsirengę zebro odos spalvos kostiumais.



Tvyro skurdas

Žvelgdami į vietinių gyventojų buitį, Olišauskai sakė ilgai svarstę, iš ko gyvena šeimos, kuriose auga po penkis šešis ar daugiau vaikų, ir kaip tokioje apleistoje aplinkoje gyvenančios moterys sugeba taip gražiai, spalvingai rengtis. Plyname lauke stovintys nameliai apaugę kemsynais, tarp kurių nematyti nei vaismedžių, nei daržo lysvių. Gan brangiai kainuojančio vandens tenka eiti parsinešti kelis kilometrus į gretimą kaimą, kuriame yra gręžinys.

Tik nedidelė dalis gyventojų turi darbą – jie prekiauja ar tarnauja turistams. Vietiniai siūlo rankų darbo suvenyrų, masajų aprangos aksesuarų, vaisių, moterys teikia masažo paslaugas, turistėms daro šukuosenas iš šimtų kaselių. Tačiau atlyginimai – itin maži. Olišauskus visureigiu safaryje vežiojęs gidas, beje, baigęs kolegiją, iš atlyginimo neįstengtų sumokėti už elektrą, tad jos namuose ir neturi. Parduotuvėse taip pat viskas labai brangu. Beje, antrame pagal dydį Kenijos mieste Mombase, kuriame yra apie 0,5 mln. gyventojų, tėra du prekybos centrai. Net ir didžiųjų miestų gatvės – skurdžios, be šaligatvių, neapšviestos, apstatytos palaikiais kioskeliais.

Turistai – vietinių vaikų džiaugsmas. Mat retas europietis atsilaiko prieš žibančias ir prašančias akis. Ruošdamiesi į Keniją, Olišauskai specialiai įsigijo šratinukų, pigių laikrodžių, kitų smulkmenų, kurių galėtų duoti vaikams. Tačiau vilkaviškiečiai netrukus suprato, kad vaikų „verslą“ gerai įvaldę ir suaugusieji, tad į tėvynę Olišauskai grįžo gerokai aptuštėjusiais lagaminais: išdalijo ir drabužius, ir apavą. Net muilo ir šampūno likučius su dėkingumu „priglaudė“ vietinės moterys.



Įspūdingas safaris

Tačiau regimą šalies skurdą kompensuoja nuostabi gamta. Kelios dienos, nuo ryto iki vakaro praleistos safaryje po savaną, paliko įspūdžių visam gyvenimui. Išlindę pro džipo stoglangį Olišauskai dairėsi į keliu krypuojančias žirafas, liūčių atgaivintą ir sodriai sužaliavusią žolę rupšnojančius zebrus, po sėkmingos medžioklės kruvinus snukius besilaižančią liūtų šeimyną, grakščiai risnojančias įvairių rūšių antilopes, bauginančio dydžio dramblius, vandenyje sustingusius begemotus, chameleonus ir visur besiblaškančias beždžiones. Beje, žvėrys turistų džipų visai nesibaido, o tik smalsiai atsisuka į burzgimo pusę ir stebi. Turistams iš automobilių išlipti draudžiama, nes niekas negali garantuoti, kaip į žmones reaguos laisvėje gyvenantys žvėrys. Tačiau džipui sustojus galima dairytis ir fotografuoti į valias.

Pasak S. Olišausko, drambliai – didžiausi Kenijos „chuliganai“, pridarantys problemų vairuotojams. Mat galingi gyvūnai dažnai ant kelių primėto didžiulių šakų ar su šaknimis išrautų medžių. Beje, tuštinasi drambliai tik plikose vietose, kur neauga žolė, taip saugodami savo maisto plotus. Tad dažniausiai jų tualeto vieta tampa keliai. Reikia tik įsivaizduoti, kokio dydžio krūvą palieka toks gyvūnas! Vairuotojai juokauja, kad jeigu važinėtų ne džipais, ko gero, užklimptų.



Puola beždžionės

D. Olišauskienė pasakojo, jog buvo labai įdomu stebėti, kaip geria žirafos. Norėdamos pasilenkti prie vandens, jos kiek galėdamos išskečia priekines kojas, vos nepadarydamos špagato.

Gyvūnai laikosi savotiškos hierarchijos. Prie vandens telkinio artinantis drambliui, visi ramiai pasitraukia ir užleidžia jam vietą.

Tačiau įkyriausiais, bet kartu ir įdomiausiais gyvūnais S. Olišauskas pavadintų beždžiones, lendančias ir prie vaikštančių, ir prie viešbučio kavinėje besiilsinčių turistų. Jo vadovybė specialiai samdo žmones, kad šie timpomis laidydami akmenukus vaikytų beždžiones.

Tačiau vieną kartą bananą valgiusiam S. Olišauskui teko ne juokais sprukti, kai jam ant sprando užšoko skanėsto įsigeidusi beždžionė. Aplinkiniams tada buvo daug juoko.

Iš kelionės kupini įspūdžių grįžę Olišauskai pripažino, kad aplankius tokias skurdžias šalis pats pasijunti labai laimingas ir turtingas. Tuomet supranti, jog daug žmonių žemėje verčiasi be to, kas mums atrodo elementaru ir laisvai prieinama.

Tad Vakarų valstybes pamėgusiems turistams Olišauskai rekomenduotų aplankyti bent vieną trečiojo pasaulio šalį, kad suprastų, jog Lietuvoje gyventi – labai gera.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas