„Santaka“ / Dokumentų neturintys vaikai ir tėvas parvežti į tėvynę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-01 09:01

Dalinkitės:  


Vaikų globos namų auklėtoja Romualda Simanavičienė ramino pirmą dieną nejaukiai besijautusius naujokus Ingą, Rasą ir Rolandą. Berniuko kambario draugas Romutis tvirtino, jog viskas būsią gerai.

Autorės nuotr.


Dokumentų neturintys vaikai ir tėvas parvežti į tėvynę

Birutė NENĖNIENĖ

Antradienį iš Rusijos Federacijos Nesterovo rajono į mūsų rajoną, buvo atvežta iš Vilkaviškio rajono kilusi šeima – tėvas ir trys mažamečiai vaikai. Pasak Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade atašė Vidmanto Budrio, tai pirmas atvejis jo tarnyboje, kada reikėjo pasirūpinti svetimoje šalyje nelegaliai gyvenusiais ir dokumentų neturinčiais mūsų šalies piliečiais.



Kur vėjai pūtė...

Vilijos ir Valentino Grudzinskų šeima seniai buvo Vaiko teisių apsaugos tarnybos akiratyje. Santuokoje sugyvenusi šešis vaikus pora pasiklydo tarpusavio jausmuose, nes motina rūpestį vaikais išmainė į meilę taurelei, savaip suprantamą laisvę. Keisdami gyvenamąsias vietas, 1997 metais atsidūrė Kaliningrado srities Nesterovo rajone pas vyro motiną Oną Grudzinskienę. Kartu išsivežė ir vienerių metukų Ingą bei trejų metų Rolandą. Kaip rodo dokumentai, ten nuo 1993 metų gyveno vyresnieji vaikai Rasa ir Ričardas. Nepastovaus gyvenimo keliai tėvus vėl parvedė į Lietuvą. 2000 ir 2002 metais motina Lietuvoje pagimdė dar dvi mergaites – Agnę ir Laimą. Tėvas su keturiais vaikais tebegyveno Rusijoje.

2003 metų pavasarį Vaiko teisių apsaugos tarnybą pasiekė žinios apie Virbalyje, lauko virtuvėje, be priežiūros paliekamas alkanas, šąlančias mažametes mergaites. Trečių metų Agnė ir dešimties mėnesių Laima buvo apgyvendintos Kybartų vaikų globos grupėje. Netrukus atsirado mūsų rajone jauna šeima, kuri paėmė šias mergaites globoti. Jų kūdikystės traumos jau užgydytos jaukioje šeimos aplinkoje.



Motina pirmagimio nelaidojo

Valentinas Grudzinskas prieš trejus metus Vaiko teisių apsaugos tarnybai paaiškinime rašė, jog su žmona buvo susitarę, kad jis atvyks į Lietuvą ir jiedu sutvarkys mažiausių dukrų dokumentus, tada visi persikelsią į Kaliningrado sritį. Tačiau kol jis atvažiavo, V.Grudzinskienės ir pėdos atšalo – dingo be jokio perspėjimo. Kadangi tarnybos jau buvo pasirūpinusios valdiška pastoge mažosioms Grudzinskaitėms, vyriškis savo ranka išvedžiojo: „Sutinku, kad žmonai Vilijai Grudzinskienei būtų apribota motinos valdžia į visus šešis vaikus“. Pats tėvas sugrįžo į Kaliningrado sritį pas savo mamą ir ten likusius keturis vaikus.

Po atkaklių paieškų Vaiko teisių apsaugos tarnyba užčiuopė siūlo galą. Pasirodo, pradingėlė motina, besiglaudžianti kažkur Pavilnės sodo namelyje, 2004 metų lapkritį pagimdė dvynukes Silviją ir Inetą. Kadangi moteris registruota Virbalyje, tai tik atvykusi atsiimti pašalpos sužinojo, jog Nesterovo rajone su tėvu ir močiute gyvenęs pirmagimis jos sūnus Ričardas 2005 metų sausio mėnesį numirė.



Atskubėjo pagalbon

Vaiko netektis V.Grudzinskienės nepaskatino pasidomėti kitais savo vaikais. Nežinia, kokia dalia galėjo tekti ir jiems, jei ne ten lietuvių vaikus sekmadieninėje mokykloje mokančio Arūno Urbaičio skambutis į Vilkaviškio vaiko teisių apsaugos tarnybą apie girtaujantį tėvą ir badaujančius vaikus bei jiems reikalingą pagalbą.

Tarnybos viršininkė D.Viltrakienė patarė apie situaciją raštu pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskui buvo pasikeista informacija tarp ministerijų, ir Užsienio reikalų ministerija reikalą perdavė Lietuvos generaliniam konsulatui Kaliningrade.

Konsulato atašė Vidmantas Budrys sakė, jog šeimoje pamatytas vaizdas jį šokiravo: skurdi aplinka, antisanitarinės sąlygos nekėlė abejonių, jog būtina kuo skubiau ieškoti išeities. Juolab kad Ričardas, pasak lietuvių bendruomenės atstovų, mirė nuo mažakraujystės (išsekimo). Lietuvių bendruomenės epizodinė labdara negalėjo išspręsti problemos, nes jų parūpintas maistas ir drabužiai ne visada pasiekdavo vaikus, juos į alkoholį iškeisdavo patys artimiausi suaugę žmonės.



Visi gyveno be dokumentų

Per trumpą laiką konsulatas suskubo paruošti asmens grįžimo pažymėjimus tėvui ir vaikams. Tačiau berengiant dokumentus paaiškėjo, jog šeima gyvena nelegaliai. Tėvas 2002 metais jau buvo deportuotas iš Rusijos, bet netrukus ir vėl nelegaliai apsigyveno, todėl šį kartą tėvui Rusijos Federacijos teismas vėl pritaikė deportaciją. Vyras savo asmens dokumentus prasipuldęs, vaikų gimimo liudijimai taip pat kažkur pamesti.



Bandė slapstytis

Močiutė ir tėvas raštu patvirtino, jog neturi lėšų vaikams išlaikyti, tėvas sutinkąs, jog jiems būtų suteikta globa Lietuvoje. Tačiau šį pirmadienį V.Budriui reikėjo juos atkakliai įtikinėti, jog Lietuvoje vaikams būsią geriau, nes Rusijos Federacijos įstatymai nesuteikia teisės pasirūpinti Lietuvos piliečių socialiniais ir kitais reikalais.

Pirmadienį V.Grudzinskas su vaikais nuo atvykusio konsulato tarnautojo, pasiruošusio juos pervežti į Lietuvą, pasislėpė, tačiau antradienį jau sutiko važiuoti.



Pasižadėjo pagelbėti

Nors konsulato atašė pervežtais per sieną piliečiais toliau rūpintis neprivalo, V.Budrys pasielgė krikščioniškai. Visų pirma jis su Vaiko teisių apsaugos tarnyba parinko vaikams gyventi jaukius Alvito parapijos šv. Kazimiero globos namus. Kad įtikintų močiutę, jog vaikams Lietuvoje bus geriau, nufotografavo ir nuvežė parodyti šių namų nuotraukas. Daugelį metų Lietuvoje nesilankiusi 65 metų O.Grudzinskienė įsivaizdavo savo gimtoje šalyje esant kolūkinę tvarką.

V.Budrys, iš moters sužinojęs, jog kiti jos sūnūs glaudžiasi vilkaviškiečio Stasio Kružinausko ūkyje, sutarė, kad šis priimtų ir Valentiną. S.Kružinauskas pažadėjo pastogę ir darbo, o kaip į gyvenimą kabinsis pats Valentinas, kuriam niekas nenuima atsakomybės už savo vaikus – suaugusio, protaujančio žmogaus reikalas.

Konsulato tarnautojas motinai pažadėjo, jog pasirūpins, kad deportuotas sūnus galėtų ją aplankyti, be to, paims pažymas apie vaikų išsimokslinimą.



Apgaubė dėmesiu

Nuo mažų dienų Lietuvos nematę Rasa, Rolandas ir Inga su tėvu bendraudavo rusiškai, lankė rusišką mokyklą.

Antradienio priešpietį į Alvito globos namus atvežti vaikai jautėsi nedrąsiai. Tačiau iš karto juos apgaubė auklėtojos Romualdos Simanavičienės ir vaikų dėmesys.

Pirmiausia išsiprausę vaikai sočiai pavalgė. Inga ir Rasa apsigyveno viename kambaryje su Laura, kuri naujokes nuoširdžiai ramino, jog viskas bus gerai, daugiau lietuviškai kalbanti vyresnioji Rasa būsianti vertėja. Rolando kambario draugai Ričardas ir Romutis paslaugiai siūlė lentynas daiktams.

Globos namų direktorius kunigas Vytautas Kajokas drąsino vaikus, o kitą dieną juos nuvežė parodyti mokyklą bei į kirpyklą pasigražinti, nupirko drabužių.

Tegul ir šiltoje bei draugiškoje, bet vaikų pasaulėjautai svetimoje aplinkoje jiems apsiprasti ir įsitvirtinti dar prireiks laiko.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas