„Santaka“ / Tyla provincijoje dar nereiškia, jog diskriminacijos čia nėra

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-12-20 11:04:36

Parduoda Kalėdines sidabrines eglutes (nukirstos ir vazonuose) Pūstapėdžiuose. Galima susitarti dėl atvežimo. Tel.: 8 698 41 635, 8 610 45 499.
Galioja iki: 2018-12-21 15:31:59

Parduoda 0,14 ha namų valdos sklypą Birutės g. 12, Gižuose. Tel. 8 638 42 702/
Galioja iki: 2018-12-24 13:05:53

Skubiai ieškomas butas ilgalaikei nuomai Vilkaviškyje. Tel. 8 674 28 723.
Galioja iki: 2018-12-26 17:47:59



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-01-22 07:12

Dalinkitės:  


Valdas Dambrava įsitikinęs, jog nedidelių miestų gyventojai nesikreipia dėl patirtos diskriminacijos, nes bijo būti paviešinti ir pasmerkti.

Autorės nuotr.


Tyla provincijoje dar nereiškia, jog diskriminacijos čia nėra

Eglė MIČIULIENĖ

Valdas DAMBRAVA – mūsų kraštietis, gimęs Pilviškiuose, mokytojų šeimoje, vėliau keletą metų gyvenęs ir Vilkaviškyje. Baigęs II vidurinę mokyklą (dabar – „Aušros“ gimnazija), Valdas mokydamasis Vilniuje įgijo tris aukštojo mokslo diplomus: turi prekybos ekonomikos, ryšių su visuomene bei teisės ir valdymo magistro laipsnius. Kaip sako pats V. Dambrava, beveik visų įgytų žinių prireikia darbe, nes jis jau dešimtus metus dirba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje patarėju viešiesiems ryšiams.

– Kas yra Jūsų tarnybos veiklos objektas?

– Pagrindinė mūsų veikla – skundų dėl diskriminacijos tyrimas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencijai priklauso darbo, mokslo ir švietimo bei prekių ir paslaugų sritys. Nenagrinėjame šeimos, privataus gyvenimo sričių, viešo kalbėjimo, žiniasklaidos turinio. Šiems atvejams egzistuoja kitos institucijos.

Iš kitų veiklų galiu paminėti viešumo kampanijas, socialinę reklamą, mokymus, tarptautinius ir vietinius projektus, konsultavimą (konsultuojame bent 5 kartus daugiau žmonių, nei gauname oficialių skundų).

– Ar daug skundų ištiriate?

– Pernai ištyrėme 281 skundą. Šis skaičius – didžiausias per visą mūsų gyvavimo istoriją, tačiau, palyginti su diskriminacijos paplitimu, jis nedidelis. Problema egzistuoja, bet žmonės nesiskundžia. Galbūt neatskiria diskriminacijos, gal susitaiko ir kenčia, gal nesitiki pagalbos ar bijo būti pasmerkti.

– Galbūt žmonės nežino, kur kreiptis?

– Mūsų puslapį www.lygybe.lt dauguma lengvai randa. Be to, užtenka paieškoje surinkti žodžius „lygios galimybės“ – ir pasirodys tarnybos tinklalapis, telefonų numeriai. Žmonės į mus kreipiasi, bet paskui nesiryžta pateikti oficialaus skundo.

Pusė mus pasiekiančių skundų yra iš Vilniaus. Čia gyventojai labiausiai šia tema apsišvietę, yra atitinkamos institucijos, labai veiksminga žiniasklaida. Jautriai reaguoja ir verslo atstovai: jie konsultuojasi su mumis, kad nepažeistų Lygių galimybių įstatymo. Be to, sostinėje yra daugiau skirtingų tautų ir kultūrų žmonių, tad tolerancijos laipsnis didesnis. O kuo toliau nuo sostinės, tuo pažeidimų, tikėtina, daugiau, nors skundų – mažiau. Gal veikia mažo miestelio sindromas, kad net ir anoniminį skundą parašius visi puikiai „iššifruos“, kas skundžiasi, kur jis dirba... Žmogus bijo, jog bus persekiojamas, apkalbėtas, pasmerktas, bus riesta ne tik jam pačiam, bet ir jo vaikams, artimiesiems. Gal todėl ištisus metus negauname skundų ne tik iš kokio nors rajono, bet ir iš visos apskrities, pavyzdžiui, Marijampolės. O konkrečiai iš Vilkaviškio aš neatsimenu nė vieno skundo. Regionų žmonės skųstis nelinkę, ir tai – mūsų tarnybos liūdnoji pusė.

– Tai gal provincijoje diskriminacijos problemos neegzistuoja?

– Egzistuoja. Negi provincijoje moterys uždirba tiek pat, kiek vyrai, ir turi tokias pačias galimybes kopti karjeros laiptais? Negi prie nieko nepriekabiaujama? Negi niekas nesišaipo iš juodaodžių arba gėjų?

Bėda, jog mūsų tarnyba yra tik Vilniuje. Būtų geriau, jei bent keli filialai veiktų kituose miestuose. Jau ne vienus metus siūlome, kad savivaldybėse kokiam nors darbuotojui reikėtų priskirtų vieną nedidelę funkciją – padėti žmonėms diskriminacijos srityje: paaiškinti, kas tai yra, kokie galioja įstatymai, kur reikia kreiptis. Paradoksalu, bet tokį darbuotoją turi vienintelė Vilniaus savivaldybė, kuri yra nuo mūsų už kelių šimtų metrų.

– Žurnalistams surengtame seminare esate išsakęs mintį, jog vieni jūsų tiriami skundai spaudą domina mažiau, kiti – mielai „graibstomi“. Kokios temos domina žiniasklaidą?

– Deja, tokia „temų atrankos“ problema egzistuoja. Trys sritys yra ypač „deficitinės“: tai – seksualinės orientacijos, rasinės ir religinės diskriminacijos atvejai. Dėl jų skundai – labai reti. Pavyzdžiui, 2013 m. iš beveik 300 tirtų skundų nebuvo nė vieno dėl seksualinės orientacijos. Dėl religijos gavome 5 skundus, dėl tautybės – apie 10.

Žurnalistai nemažai rašo apie diskriminaciją dėl lyties, nėščiųjų diskriminaciją, apie mažesnius moterų atlyginimus arba tam tikrą darbą, kuris siūlomas vien moterims arba vien vyrams.

Deja, kur kas mažiau žiniasklaidą domina neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių įdarbinimo problemos. Atrodo, visi žino, kuo pagyvenę žmonės skiriasi nuo jaunimo (lankstumo, anglų kalbos, kompiuterinių žinių trūkumas), tad ką čia tūkstantį kartų apie tą patį kalbėsi...

– Kokius skundus tirti sunkiausia?

– Lengviau tirti skundus dėl tiesioginės diskriminacijos. Jos pavyzdžiai galėtų būti tokie skelbimai: „Ieškome vadybininko (vyro) iki 35 metų“ arba „Moterims įėjimo į barą kaina – 10 litų, vyrams – 20 litų.“ Arba, sakykime, darbo birža nukreipia pas darbdavį 50-metę valytoją, bet jos nepriima dėl to, kad ji – „per sena“.

Sunkiau įrodyti netiesioginę diskriminaciją. Pavyzdžiui, skelbime nenurodomas pageidaujamo darbuotojo amžius, bet įrašomas 7 metų darbo stažas. Vadinasi, universitetą baigę žmonės iki 30–32 metų tokio darbo negaus, nes neturės stažo. Be abejo, darbdavys gali sakyti, kad tai – natūralus reikalavimas. Bet net Lietuvos prezidentas negali turėti septynerių metų prezidentavimo patirties, tai kodėl tokie reikalavimai keliami, tarkime, vadybininkui? Arba toks skelbimas: „Labai jaunas, lankstus, energingas kolektyvas priims vadybininką.“ Kad būtų įtikinamiau, dar įkeliama kolektyvo nuotrauka: į viršų smagiai pašokę maždaug 25-erių metų žmonės. Šiuo atveju daug sunkiau įrodyti, jog 58 metų žmogus tokioje aplinkoje nelabai pageidaujamas, nes tiesiai šviesiai tai nepasakoma. Tačiau gali suprasti: ateik dirbti pas mus, čia nebus jokių nusenusių, „nukvakusių“ – tiktai žavūs ir jauni.

Tokių skundų pasitaiko mažiau, nes žmonės netiesioginę diskriminaciją sunkiai atskiria. Duok Dieve, kad atskirtų bent jau tiesioginę. O mes, Vilniuje dirbantys 12 žmonių, negalime visko pamatyti. Jei niekas neapskundžia, tai ir nežinome, kas vyksta Vilkaviškyje, Alvite, Rokiškyje ar kitur.

– Kiek pasitaiko nepagrįstų skundų?

– 2013 metais tik 4 proc. skundų nepasiteisino, nes jie nepriklausė mūsų kompetencijai ir negalėjome atlikti tyrimo. Skundus persiuntėme prokuratūrai, policijai, Seimo kontrolieriui, žurnalistų etikos inspektoriui ar kitoms institucijoms. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai tiriant skundą pritrūksta įrodymų. Bet negalima sakyti, kad šie skundai buvo nepagrįsti, – tiesiog buvo per mažai duomenų. Vis dėlto šis rodiklis gerėja, žmonės šioje srityje darosi labiau išprusę. Čia matau didelį žiniasklaidos nuopelną, nes šia tema jau daug rašoma. Būna ir taip, kad žurnalistai straipsnio nerašo, bet paskambina mums ir informuoja, kur pamatė galimos diskriminacijos atvejį. Smagu, kai žurnalistai veikia kaip pilietinė visuomenė.

– Kas laukia Lygių galimybių įstatymą pažeidusio žmogaus?

– Jei nustatyta diskriminacija, galime skirti įspėjimą, baudą nuo 100 iki 2000 Lt. Galime reikalauti nutraukti diskriminaciją arba pakeisti su tuo susijusį teisės aktą, nutarimą. Esant diskriminuojančiai reklamai, kontrolierius gali arba pristabdyti reklamą, kol vyksta tyrimas, arba ją uždrausti, jei reklamoje kurstoma tautinė, rasinė, lytinė, religinė ir kitokia nesantaika.

– Ne kartą teko girdėti, kad „visokios diskriminacijos“ – tik išsigalvojimas.

– Žmonės problemą suvokia greičiau, kai tai juos paliečia asmeniškai. Jei prie žmonos ar dukros kažkas seksualiai priekabiaus, jei asmuo negaus darbo vien dėl to, kad buvo keleriais metais vyresnis nei kažkoks „limitas“, arba kai išaiškės, kad šeimos narys yra netradicinės seksualinės orientacijos, žmogus problemą suvoks daug aštriau ir tai jau nebebus taip juokinga, kaip atrodė žvelgiant iš šalies į panašią situaciją.

– Lygių galimybių įstatymas Lietuvoje galioja dar neseniai?

– Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas galioja jau 15 metų, nuo 1999-ųjų. O Lygių galimybių – nuo 2005 metų.

– Palyginti su tradicijomis Vakarų Europoje, tai – trumpas laikotarpis.

– Bet dabar mes jau esame Europos Sąjungoje. Gauname milijardines išmokas, džiaugiamės, kad pastatyta ir rekonstruota daugybė kelių, geležinkelių, mokyklų, stadionų. Išmokas imame, bet įsipareigojimų vykdyti nenorime. Tačiau yra ne tik teisės, bet ir pareigos. Viena iš jų – žmonių nediskriminuoti.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Bendruomenė įsirengė autobusų stotelę
* Teismo sprendimas: biudžetinė įstaiga turi sumokėti atleistai darbuotojai
* Aktorė į gimtinę grįžta su dovanomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar laikotės sveikos gyvensenos principų?
Laikausi be jokių išlygų.
Stengiuosi jų paisyti.
Sveika gyvensena man nerūpi.



Kalbos patarimai

Apie įvardį tūlas
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne teikiama žodžio tūlas (-a) reikšmė – dažnas, daug kas, ne vienas.
Taigi tūlas nevartotinas reikšmėmis toks, kažkoks, vienas, kuris ne kuris: Tūlas (taisoma kažkoks, vienas ) žmogus tavęs ieškojo.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas