Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-01 08:47

---

Atlaidžioji diena



Per metus vieną dieną leidžiama meluoti, pūsti į akis miglą. Ir dėl nieko nesibaiminti – balandžio 1-ąją tai atleistina.

Bet meluojama ir kitomis dienomis. Tai kokia nauda iš vienadienės tradicijos? Paprasčiausia būtų šios dienos atsisakyti. Tada niekam nekils pagundų nesąžiningai naudotis jos privilegijomis. Bet ar nesukrus lygių teisių gynėjai? Pradės piketuoti. Bėgs į Konstitucinį teismą, grasins Strasbūru. Ir bus teisūs.

Juk yra diena, skirta atsikratyti blogų minčių. Minime Raštingumo, Grožio, Gerumo, net Miego dienas. Tai kodėl iš kalendoriaus turėtume išbraukti melus ir juokus? Gal tik reikėtų priimti melagių ir pokštininkų garbės kodeksą. Kad neatsirastų norinčių dangstytis balandžio pirmosios atlaidumu ir tęsti savo kasdienes apgavystes. Nors ir taip, atrodo, aišku: meluokime šiandien, apgaudinėkime vienas kitą, bet tik smagiai pokštaudami, kad pasipuoštume šypsenomis. Anksčiau buvo tikima, kad šypsantis greičiau galima prišaukti pavasarį.

Šiemet jis tikriausiai buvo apkurtęs. O gal mes per daug niūrūs. Bet pavasaris iš rogių pagaliau išsirangė. Matyt, susigėdo, kad per ilgai globojo „šalčio pramonę“. O gal išsigando vėjo, kurį gali sukelti moterys, kurioms įgriso kailiniuotos dienos. Juk nežinia ką gali padaryti damos, nesulaukiančios lengvų aukštakulnių batelių, gilių iškirpčių ir trumpų sijonų sezono.

Taigi naudokis, pavasari, proga ir šiandien įtikinėk, kad būsi geriausias, stengsiesi neapvilti lūkesčių. Net jei pameluosi, bus atleista, kaip ir kitiems programų skelbėjams.

Pažadų žarstytojų tezės dažnai tik juokina. Nors šiaip esame santūrūs žmonės. Daug kas priekaištauja, kad nemokame šypsotis taip, kaip amerikiečiai ar italai. Gal laikas keistis? Daugiau investuoti į juoką. Išleisti jį pasižvalgyti po pasaulį. Aišku, nesiųsti ten, kur tik lepinamasi po palmėmis. Tegul mūsų juokas prakaituoja semdamasis patirties rimtoje kūrybinėje komandiruotėje. Pavyzdžiui, išsiaiškina, kodėl tokie linksmi venecijiečiai, nors jų miestas visą laiką apsemtas.

Rusai irgi traukia dainas, o per savo humoro vakarus drebina salių sienas. Bet į Maskvą važiuoti nebūtina, nes jos dainininkai ir humoristai dabar beveik nenulipa nuo mūsų scenų ir kitų pakylų.

Praverstų pasigilinti į anglų humoro subtilybes. Kiekvienas save gerbiantis britas, net kreipdamasi į tą, kuris labiausiai jį nustekeno, rašo: „Mielas, sere! Pranešu, kad Jūs esate didžiausias apgavikas...“ Ir šis, save taip pat gerbiantis, žino, ką turi daryti nelaukdamas komisijų ar teismų išvadų. O mes tokiais atvejais traukiame kardus, mojuojame jais iki išsikvepiame mūšyje, pamiršę posakį, kad juokas – taip pat galingas ginklas.

Tad ruoškime savo juoko plėtros planus. Derėkimės, kad mažiau juokaujančios vietovės būtų paremtos Europos Sąjungos pinigais. Kitaip lietuviškas ponas juokas vargu ar ryšis pasidairyti po linksmiau gyvenantį pasaulį. Pirmiausia juk turės žvilgtelėti į savo juokingą piniginę. Plonutę, kurioje santūriai dienas leidžia minimali alga. Jai sunku apsispręsti: liūdėti dabar ar džiaugtis, kad užsimota nutraukti finansinę (tegul ir nelegalią) paramą tiekusių „vokelių“ maršrutus.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---