Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2004-12-03 16:16

---

Skiriasi požiūriai



Kauno dramos teatro aktoriai Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje tris pamokas pagret skaitė kompoziciją „Atleisk, o Dieve, man kaltybes...“ „Atvažiuokit pasiklausyti... Septintokai iš salės eina su ašaromis akyse,“ – po pirmojo skaitymo neištvėrė mokyklon nepakvietusi direktorės pavaduotoja Rūta. Ne pirmą kartą per šį lapkritį klausiausi Salomėjos Nėries eilėraščių ir jos dienoraščių ištraukų. Tąsyk tai skambėjo kažkaip ypatingai. „Mes ją mylim“, – po renginio, atsakydama į klausytojų padėkas, ištarė aktorė Vaiva Mainelytė. Taigi širdimi išsakytas žodis skamba kitaip.

S.Nėries poezijos skaitymo, kūrybos aiškinimo bei aukštinimo buvo ir iškilmingame poetės jubiliejaus minėjime Vilniuje. Bet grįžtant namo autobusiuke, kuriuo į renginį grupelė vilkaviškiečių važiavo kartu su poetės sūnaus Sauliaus Bučo šeima, nė vienam liežuvis nesivertė dalytis įspūdžiais. Oficialus renginys praėjo gražiai, bet... Visi jautėmės nepatogiai, kad pakviesti į minėjimą artimiausi poetei žmonės, atrodo, nebuvo labai laukiami. Organizatoriai labiau jaudinosi dėl vėluojančių Kultūros ministerijos klerkų, nei dėl to, kaip sausakimšai Nacionalinio dramos teatro salei bent pristatyti artimiausius mylimos poetės giminaičius. Jau nekalbant apie tai, kad niekas atskubėjusiems iš kito renginio Bučams nesusiprato pasiūlyti nors puodelį arbatos.

...Nejaukią tylą važiuojant namo nutraukė Laima Bučienė, ėmusi deklamuoti niekur negirdėtus S.Nėries eilėraščius. O man galvon lindo mintis, kad provincija, ko gero, dėmesingesnė savo kviestiniams svečiams. Ne kartą teko girdėti, kaip aptarinėjant vieno ar kito renginio programą, tariamasi ir apie tai, kaip priimti svečius, kuo pavaišinti, nors kartais kavą kultūros darbuotojai perka ir už savo asmeninius pinigus.

Kas tai – elementarus mandagumas ar provincijos sindromas? Dažniau į respublikinius renginius kviečiami mūsų žmonės jau pradeda burbėti: o mus kaip priima Vilnius?

Kasmet į rajoną iš inercijos dar atsirita Poezijos pavasario banga, Savivaldybė suspaudžia tūkstantį litų S.Nėries premijai, kuri įteikiama Rašytojų sąjungos nurodytam kandidatui. Kiršuose ir Paežeriuose būna literatūriniai skaitymai, plaukiojimai po ežerą jachta, kurioje nors kavinėje – bohemiška vakarienė.

Premijuotieji dėkoja Suvalkijos kraštui ir žada jo nepamiršti. Tačiau šį lapkritį į S.Nėries gimtadienio minėjimą Vilkaviškyje iš daugiau kaip 30 kviestų jos premijos laureatų atvažiavo tik trys.

Bet gali būti ir kitoks požiūris į provinciją. Aną pirmadienį miesto viešojoje bibliotekoje buvo surengtas šiemetinės S.Nėries premijos laureatės poetės Dovilės Zelčiūtės ir jos kolegės iš Kauno kūrybos vakaras. Vos keletas vilkaviškiečių atėjo pasiklausyti jų poezijos, tačiau dėl to poetės nesutrumpino savo programos. Vakarui pasibaigus į Kauną joms teko grįžti taksi, nes visi autobusai iš Vilkaviškio stoties jau buvo išvažinėję...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---