„Santaka“ / Matlaukio užtvanka – tiksinti vandens bomba

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-04-01 08:34

Dalinkitės:  


Prieš išvykstant apžiūrėti užtvankos, Žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Valentinas Gražulis (dešinėje) Nesterovo rajono administracijos specialistei, beje, iš Kybartų kilusiai M.Kudriavcevai, Nesterovo savivaldybės vadovei N.Čavyčalovai ir Kaliningrado srities atstovui V.Romanovskiui įteikė leidinius apie Vilkaviškio rajoną.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Matlaukio užtvanka – tiksinti vandens bomba

Birutė PAVLOVIENĖ


Savivaldybėje vyko dvišalis Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities atstovų pasitarimas. Jį pratęsė išvyka apžiūrėti Matlaukio hidrotechnikos statinį. Susitikime dalyvavo Komisijos LR valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti bei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti pirmininkas Zenonas Kumetaitis, Žemės ūkio ministerijos Melioracijos skyriaus vyr. specialistas Petras Garnelis, Kaliningrado srities Teritorijų plėtros ir bendradarbiavimo su savivaldos institucijomis ministerijos atstovas Viktoras Romanovskis, Nesterovo rajono savivaldybės vadovė Natalija Čavyčalova, šio rajono administracijos melioracijos specialistė Marijona Kudriavceva, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis, mero padėjėjas Algimantas Mackevičius, kiti darbuotojai, Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovai.



Dviejose valstybėse

26 hektarų Matlaukio vandens telkinys sutyvuliavo daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus patvenkus Lieponos upę. Tai buvo dviejų tuomečių kaimyninių ūkių vadovų sumanymas. Mūsiškio – „Šilupės“ kolūkio ir nesteroviečių – „Bolševiko“. Abiejų pirmininkų jau nėra tarp gyvųjų. "Šilupei" vadovavęs Antanas Zaikauskas 1981 metais šiame tvenkinyje nuskendo.


Matlaukiečiai buvo įsirengę drėkinimo sistemą ir laistė ganyklas. Nelikus kolūkio, pasibaigė ir laukų drėkinimo darbai.

Bet užtvankos įrenginius reikia prižiūrėti. Specialistų teigimu, jeigu damba neatlaikytų, ūžtelėtų 6 metrų aukščio banga. Telkinyje susikaupę apie vienas milijonas kubinių metrų vandens, kuris užlietų ne tik laukus. Keltų pavojų ir netoliese gyvenantiems žmonėms.

Dešimt šio ežeriuko hektarų yra Lietuvoje, Vilkaviškio rajono teritorijoje, šešiolika hektarų priklauso Kaliningrado sričiai. Dambos ilgis – 1440 metrų. Iš jų mūsų pusėje – 600 metrų, rusų – 840 m.

Jau apie dešimt metų retkarčiais susitinkama ir tariamasi dėl bendrų veiksmų prižiūrėti ir eksploatuoti šį hidrotechnikos statinį, kurio būklė vis prastėja. Gelžbetoninės pakrantės plokštės yra, plaunamas po jomis esantis gruntas.



Reikia apsispręsti

Žemės ūkio ministerijos atstovas P.Garnelis sakė, kad Lietuvoje parengtas rekonstrukcijos projektas, kuriam įgyvendinti reikėtų pusės milijono litų.

Problemai spręsti Lietuvoje ir Kaliningrado srityje sudarytos darbo grupės, bet jos tarpusavyje dar nesusitiko.

Mūsų rajono Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Juozas Muraška sakė, kad buvo susitarta, jog kiekvieni savo teritorijoje pasirūpins bent elementariais statinio priežiūros darbais.


Vilkaviškiečiai nupjauna žolę, neleidžia želti krūmams. Kaliningrado sričiai priklausančioje dambos dalyje krūmai jau panašūs į medžius. Jų šaknys ardo dambą. Mūsų lėšomis ir jėgomis žiemą išpjaustomas ledas aplink vandens nuleidimo šachtą, kuri yra bendra. Per ją eina valstybės siena.

Dambos rekonstrukcijos, jos sutvirtinimo ir kitų remonto darbų atveju vandens telkinio lygį reikėtų sumažinti daugiau kaip du metrus. Techniškai remonto darbai įmanomi tik kartu. Finansiniu požiūriu – ir bendrai, ir atskirai, kiekvienai pusei remontuojant savąją dalį. Pasitarimo dalyviai kalbėjo, jog galima kelti dar ir kitokį klausimą – derėtis, tartis, kad Lietuva disponuotų visu tvenkiniu. Bet visų pirma tiek Kaliningrado srityje, tiek Lietuvoje turi būti apsispręsta, kokį apskritai pasirinkti variantą: gal išleisti visą telkinio vandenį, palikti Lieponą tekėti sena vaga, ir bėdos baigsis. Kaip melioracijos įrenginys šis ežeriukas dabar nereikalingas, nes žemės nedrėkinamos. Vandens telkinys gali būti pritaikytas žvejoti, juo galima sudominti hidroenergijos verslo šalininkus, įrengti čia rekreacines zonas ir pan. Z.Kumetaitis sakė, kad dėl to visų pirma sprendimus turi priimti abiejų rajonų valdžios.




Naikinti neketinama

Lietuvoje hidrotechniniai įrenginiai yra valstybės nuosavybė, kuri valdyti perduota savivaldybėms. Eksploatacijai, priežiūrai lėšas skiria valstybė. Nesterovo savivaldybės vadovė N.Čavyčalova sakė, kad srities teritorijoje esanti Matlaukio tvenkinio dalis kol kas yra turtas, neturintis šeimininko.

Nesterovo rajone yra 52 objektai, kurie vykstant pertvarkai liko bešeimininkiai. Pasak N.Čavyčalovos, sunaikinti tai, kas sukurta žmogaus rankomis, negalima. Tvenkinys juk puošia aplinką. „Ateityje gal gyvensime bendroje Europos ekonominėje zonoje, ir sienos bus ne taip svarbu, kaip dabar“, – kalbėjo N.Čavyčalova. Ji sakė, kad vilkaviškiečių situacija – geresnė. Iš Nesterovo pusės prie tvenkinio net negalima patekti. „Aš pati turiu prašyti pasieniečių leidimo, vykti dėl jo į Kaliningradą“, – teigė Nesterovo savivaldybės vadovė.



Valstybinis rūpestis

Iki praėjusių metų rudens Matlaukio hidrotechninių statinių problemos buvo aptariamos daugiausia tik melioracijos specialistų išvadų ir siūlymų lygmenyje.

Marijampolės apskrities viršininkas A.Mitrulevičius, Vilkaviškio rajono meras A.Bagušinskas siuntė raštus, kad į tai dėmesį atkreiptų ir Užsienio reikalų ministerija. 2005 metų lapkritį vykusiame Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos posėdyje spręsti minėtų pasienyje esančių statinių eksploatavimo ir nuosavybės klausimus pavesta Lietuvos Respublikos ir Kaliningrado srities tarybai.

Susitikime Vilkaviškyje buvo pasikeista nuomonėmis apie galimus variantus. Oficialią poziciją, kaip spręsti Matlaukio užtvankos problemas, kol dar neatsitiko nelaimė, sutarta pateikti, kai kiekviena pusė priims konkrečius savo sprendimus.



Publikuota: 2006-04-01 08:34:16

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai