„Santaka“ / Gižiečius garsino dainininkai, artistai ir humoristai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-01-03 08:44

Dalinkitės:  


Gižų kaimo kapeloje groję Z. Bulkauskas, V. Šaras, S. Šaras, L. Bindokas ir R. Papartis koncertuodavo ir kaimo šokių metu (1970 m.).

Gižiečius garsino dainininkai, artistai ir humoristai

Vengė ideologijos

Svarbu pastebėti, kad Gižų kultūros namuose niekada nėra buvę jokių komunistinių, ateistinių būrelių, kuriuose būtų reguliariai nagrinėjami žymių komunistų autorių, tokių kaip K. Marksas ar V. I. Leninas, raštai. Tai iš dalies patvirtina hipotezę, jog gyventojai stengėsi rinktis kuo neutralesnes kultūrinės veiklos rūšis. Gižuose nebuvo aktyviai veikusių ateistų būrelių, kurie būtų skleidę kultūros namuose ar miestelyje ateistinę propagandą.

Visi argumentai rodo abejingą ir dvilypį gižiečių požiūrį į tarybinę ideologiją kultūroje. Viena vertus, gyventojai ir kolektyvų nariai negalėjo aiškiai pasisakyti prieš ją ar jos ignoruoti, nes už tai buvo galima susilaukti įvairių sankcijų, kita vertus, žmonės aktyviai rinkosi mažiausiai ideologizuotas meno rūšis. Be muzikos, kultūros namuose buvo puoselėjama ir vaidyba, veikė dramos ratelis.



Vaidino scenoje

Dramos ratelio užuomazgomis galima laikyti 1970 m., nes 1971 m. kovą būrelio vadovė I. Zigmantienė Vilniaus kultūros mokyklos neakivaizdiniame skyriuje apsigynė diplominį darbą, su Gižų dramos rateliu pastačiusi spektaklį.

Kolektyvui priklausė V. Vasiliauskas, Virginija ir Vytautas Armanavičiai, S. Jurgelaitienė, R. Medelis, I. Šumskaitė, R. Miknaitienė. Tai buvo aktyviausi ratelio dalyviai. Trumpiau ratelį lankė ar tik epizodiniuose vaidmenyse yra vaidinę Dangira ir Romas Kučiauskai, L. Bindokas, J. Kazlauskienė, G. Plečkaitis.

Dramos ratelis dalyvaudavo rajoninėse apžiūrose, pasirodydavo Gižų kultūros namuose, kartais vykdavo ir į aplinkinius kultūros namus, bet tai būdavo ganėtinai nepatogu, nes spektakliams reikėdavo įvairių dekoracijų, o jas nusivežti – sudėtinga. Po spektaklių ar repeticijų ratelio nariai dažnai išgerdavo kavos ar arbatos, pabendraudavo, aptardavo kasdienius reikalus.



Skatino patriotizmą

Kadangi didelė dalis žmonių dar neturėjo televizorių, teatro vaidinimai ir kiti teatralizuoti renginiai buvo pagrindinė ir veiksmingiausia vizualinė visuomenės poveikio priemonė. Savaime suprantama, kad spektakliai buvo ideologiškai palankūs komunistinei santvarkai ar bent neutralūs. Pavyzdžiui, spektaklyje „Vaiduokliai vienkiemyje“ buvo šaipomasi iš žmonių įsitikinimo, jog egzistuoja vaiduokliai ir panašios antgamtinės jėgos.

Dalis spektaklių ar tik tam tikros kai kurių spektaklių vietos vaizdavo „tobulą“ sovietinio piliečio elgesį. Tarybinė ideologija skelbė, kad spektakliuose kilniausi tarybiniai personažai bus sukurti tik tada, kai jų kūrėjai ir aktoriai visiškai „persiims“ marksizmu-leninizmu. Tokie personažai ir spektakliai esą skatins tarybinio patriotizmo jausmus.

Tam tikri personažai buvo vaizduojami perdėm teigiami, o iš neigiamų savybių pasišaipoma. Blogybes, kaip jos buvo įsivaizduojamos to meto visuomenėje, pašiepė ir humoro grupė – agitbrigada „Stop“, kuri Gižuose susikūrė apie 1982 m.



Kritikavo su humoru

Humoro grupės tikslas buvo šaržuojant kasdienio gyvenimo situacijas išryškinti didžiausias tuometines žmonių ydas ir iš jų pasišaipyti, parodyti komiškas gyvenimo situacijas. Humoro grupės „Stop“ kūrybos, o tiksliau – pasišaipymo objektu, tapdavo tuometinėje Gižų apylinkėje nutikę įvykiai. Kaip prisimena buvusi kultūros namų direktorė I. Zigmantienė, dėl šios humoro grupės taiklių replikų teko raudonuoti ir kiaulių tvartuose užmigusiam girtam kolūkiečiui, ir apylinkėje dirbusioms moterims, kurios, vėjui nuvertus lauko tualetą, buvo priverstos iš senų šiferio lapų „statyti“ naują.

Šios grupės pasirodymą sudarydavo eiliuoti tekstai ar komiškos dainelės. Juose buvo šaipomasi iš panašių atvejų, o tokios komiškos situacijos būdavo ir suvaidinamos. Šio kolektyvo veikloje dalyvavo E. Šumskaitė, R. Eikelis, P. Dambrauskienė, I. Zigmantienė, A. Zagurskaitė, K. Dambrauskas, D. Rudzevičiūtė, E. Strižauskaitė. Kolektyvui vadovavo I. Zigmantienė. Grupė iširo po trejų veiklos metų, kai dalis jos narių sukūrė šeimas ir nebeturėjo laiko repeticijoms.



Stiprino bendruomenę

Kalbant apie humoro grupę „Stop“ svarbu paminėti, kad jos pasirodymai nebuvo vienprasmiški. Nors sovietiniu laikotarpiu nebuvo galima viešai kritikuoti esamos santvarkos, jos negerovių, tačiau prisidengdama humoru grupė būtent tai ir darė. Ji akcentuodavo žmonių, visuomenės ir socialistinės sistemos ydas.

Sovietinė ideologija skelbė, jog SSRS yra labiausiai išsivysčiusi šalis, kurioje žmonės gyvena geriausiai ir laimingiausiai. O štai humoro grupė viešai kultūros namuose šaipydavosi iš socialistinės visuomenės ir žmonių ydų apraiškų Gižuose.

Bėgant laikui vieni meno kolektyvai sunykdavo, kiti susikurdavo. Visi jie sudarė žmonėms galimybę ne tik įdomiai praleisti laisvalaikį, vystyti asmeninius gabumus, bet ir padėdavo suburti vietos gyventojus, stiprinti miestelio bendruomenę. Kaip prisimena gižiečiai, susirinkę kultūros namuose į repeticijas žmonės turėdavo galimybių vieni su kitais pabendrauti, sužinoti naujausius miestelio įvykius ir pasidalyti savo problemomis. Meno kolektyvų nariai padėdavo vieni kitiems įveikti gyvenimo sunkumus, vienas kitą palaikydavo. Kultūros namų vadovybės, meno vadovų ir aktyvių saviveiklininkų dėka gyvenimas Gižuose sovietiniu laikotarpiu tapo įdomesnis, ir turiningesnis.



Vidmantas VYŠNIAUSKAS



Pabaiga. Pradžia Nr. 149






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas