|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-03-29 16:56
– Žiema man pats nemėgstamiausias laikas, bet jį sugebėjau išnaudoti naudingai ir prasmingai. Manau, kad kiekvienas metų laikas turi savo gerumą. Tačiau jau smagu, kad jaučiasi artėjantis pavasaris. Tuoj Velykos, Kristaus prisikėlimo šventė. Jų laukiame vildamiesi įgyti naujų jėgų, džiaugsmo, ramybės. –Jau labai norime pavasario, ypač vaikas. Norime žalumos, gamtos, nusibodo sunkūs drabužiai, pasiilgome paukštelių. Bet nepasakyčiau, kad žiemą nuobodžiavome – darbų visada surandame. – Žiemą mėgstu, bet nemėgstu to laiko, kai šlapia, nėra saulės. Kai nušvinta saulė, atrodo, ir žmonės tampa linksmesni, šypsenomis pasikeičia. Nors gandras vėluoja sugrįžti, bet pagal į parduotuvę užsukančias mamytes galiu sakyti, jog jis savo darbą padarė – matau daug mamų su mažais vaikučiais ir dar besilaukiančių. – Nepasakyčiau, kad man žiema prailgo – skaitau laikraščius, knygas, žiūriu televizorių. Gerai toks ramybės metas, nes ir taip greitai bėga laikas. Man įsimintina 1952-ųjų, mano pirmųjų mokytojavimo metų, Salaperaugio kaimo pradinėje mokykloje (Kalvarijos sav.) žiema. Tada balandžio 1-ąją šalo 18 laipsnių. – Aišku prailgo. Sekmadienį su žmona grįžau iš kelionės po Europą ir parvežiau gerą žinią – pavasaris ateina. Tikrą pavasarį mačiau Olandijoje. Žydi gėlės, ūkininkai dirba laukus, gandrai tvarkosi lizdus. Vokietijoje, Kelne – irgi pavasaris, o ties Hanoveriu dar yra sniego. Lenkijoje – nuo Suvalkų iki Plocko – taip pat labai daug sniego, laukai balti kaip šiaurės ašigaly. Publikuota: 2006-03-29 16:56:38 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|