„Santaka“ / Gižiečius garsino dainininkai, artistai ir humoristai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-12-30 23:44

Dalinkitės:  


Prieš tris dešimtmečius Gižų kultūros namuose veikė daug suaugusiesiems ir vaikams skirtų saviveiklos kolektyvų.

Gižiečius garsino dainininkai, artistai ir humoristai

Dažnai renginiuose galima išvysti Gižų kultūros namų meno kolektyvus, savo meistriškumu džiuginančius švenčių žiūrovus. Man, kaip ir daugeliui žiūrovų, atvykusių iš kitų vietovių, įdomu, kaip ir kada susiformavo šie kolektyvai, kokia buvo kultūrinio gyvenimo raida Gižuose per pastaruosius keliasdešimt metų.



Pagyvėjo kultūra

Kadangi pats esu gižietis, nusprendžiau patyrinėti šios vietovės kultūrinio gyvenimo istoriją tam, kad sau, bendraamžiams ir Gižų svečiams galėčiau papasakoti apie ilgą ir turtingą miestelio kultūrinį gyvenimą.

Kalbėdamasis su gižiečiais ir rinkdamas jų prisiminimus, tyrinėdamas Gižų kultūros namų archyvą sužinojau, jog kultūrinis gyvenimas čia labai pagyvėjo septintajame dešimtmetyje, kai buvo pastatyti kultūros namai. Jie po Nepriklausomybės atgavimo buvo reorganizuoti ir sėkmingai tebeveikia.

Statant kultūros namus buvo labai skubama ir stengiamasi. Statybininkai turėjo dirbti negailėdami nei laiko, nei jėgų, nes rajono valdžia būtinai norėjo įkurtuves švęsti 1960 metais ir taip paminėti Lietuvos „įstojimo“ į Tarybų Sąjungą dvidešimtmetį. Šis gestas turėjo parodyti, kaip praturtėjo ir išsivystė Lietuvos TSR per du dešimtmečius.



Dainavo šeimomis

Sovietiniu laikotarpiu Gižų kultūros namuose veikė apie 15 įvairių meno kolektyvų. Vieni iš jų gyvavo trumpai, jų veikloje dalyvavo mažai žmonių, kiti buvo populiaresni ir pritraukdavo daugiau narių.

Nepaisant sėkmingo kultūros namų atidarymo, kultūriniam gyvenimui juose suklestėti prireikė dar keleto metų. Tik 1964 m. buvo sukurtas mišrus choras, kurio iniciatorėmis tapo tuometinė kultūros namų direktorė S. Aleksandraitė ir meno vadovė I. Jakaitienė. Šiame chore dainavo kolūkiečiai, darbininkai, tarnautojai – iš viso 43 žmonės. Vadovas buvo P. Baltramonaitis. Kolektyvo veikloje žmonės dalyvaudavo aktyviai, drauge dainavo net šeimos: Adomaičiai, Prapuoleniai, Varnaičiai.

Choras pasirodydavo apžiūrose, rajoninėse dainų šventėse. Vis dėlto repertuarą paprastai nurodydavo kultūros ministerija, esanti Maskvoje. Beveik kasmet ministerija išleisdavo specialius leidinius, iš kurių atlikėjai galėjo rinktis kūrinius. Kiekvieni kultūros namai šį repertuarą pritaikydavo pagal savo poreikius.

Į repertuarą buvo įtrauktos privalomos dainos, kuriose aukštinama Tėvynė bei komunistų partija, tačiau keletą kūrinių choristai galėdavo pasirinkti savo nuožiūra. Visiems vienodas repertuaras būdavo privalomas tik koncertuojant rajoniniuose renginiuose, per kuriuos drauge pasirodydavo kelių kultūros namų kolektyvai. Tuo tarpu koncertuodami savo, Gižų, kultūros namuose, atlikėjai galėjo laisviau pasirinkti kūrinius. Savaime suprantama, nebuvo galima rinktis tarybinei ideologijai nepalankių tekstų, partizanų, tremtinių dainų ar pan.



Būrėsi ansambliai

Tais pačiais 1964 m. buvo suburti vyrų ir moterų ansambliai. Jie dainas atlikdavo pritariant fortepijonui ar akordeonui. Šiuos ansamblius subūrė I. Jakaitienė, o jiems irgi vadovavo P. Baltramonaitis.

Apie 1967 m. vyrų ansamblyje dainavo J. Adomaitis, V. Vasiliauskas, V. Prapuolenis, A. Saukaitis, J. Lukšys, P. Varnaitis, J. Grajauskas, V. Rudzevičius. Moterų ansambliui tuo metu priklausė E. Adomaitienė, A. Žemaitienė, A. Kilikevčienė, S. Žilinskienė, A. Ramanauskienė, J. Kupstienė, E. Klimavičienė, D. Maceikonienė.

Vyrų ir moterų ansambliai atlikdavo populiarias to meto dainas Gižų kultūros namuose, rajoniniuose renginiuose ir konkursuose, apylinkės dainų šventėse.

Vyrų kolektyvas suiro jo vadovui P. Baltramonaičiui išėjus iš darbo. Tiksliai nėra žinoma, kada tai įvyko, tačiau 1973 m. archyvo įraše vyrų ansamblis jau neminimas. Moterų ansamblis gyvavo ilgiau ir jau apie 1983 m. jam vadovavo R. Štrimaitienė.



Populiarėjo estrada

Impulsą estradiniam ansambliui sukurti davė populiarėjantys kitų miestelių kolektyvai. Tuo metu tokius ansamblius jau turėjo Bartninkai, Virbalis.

Gižų jaunimas, pamatęs šių kolektyvų sėkmę, sugalvojo panašų sukurti ir savo miestelyje. Vietinių jaunuolių iniciatyva estradinis ansamblis susiformavo apie 1971–1973 m.

Ansamblis grodavo Gižų kultūros namuose organizuojamuose šokiuose, rajoninėse ansamblių apžiūrose, koncertuodavo kolūkio ataskaitiniuose susirinkimuose, Tarptautinės moters dienos, pirmojo paso įteikimo proga, Gegužės 1-osios ir daugelio kitų Gižuose vykstančių švenčių metu. Rajoniniuose konkursuose ir peržiūrose šis kolektyvas neretai užimdavo aukštas vietas.

Pavyzdžiui, pirmojo Sąjunginio meno saviveiklos festivalio vokalinių-instrumentinių ansamblių 1975 metų rajoninėje apžiūroje jis užėmė II vietą kaimų kategorijoje.



Rinkosi muziką

Kultūros namuose veikė būreliai, į kuriuos galėjo burtis įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonės. Mergaičių kolektyve, „Mažuosiuose dainorėliuose“ dainavo mokyklinio amžiaus vaikai. Suaugusieji, be jau minėtų meno kolektyvų, subūrė instrumentinę muziką grojančią kaimo kapelą, taip pat – etnografinį ansamblį, kuris dainavo lietuvių liaudies sutartines.

Daugiausia ratelių buvo susiję su muzika, šokiais. Kiek ir kokių ratelių bus kultūros namuose, nuspręsdavo direktorė kartu su meno vadovais ir pačiais saviveiklininkais. Kultūros ministerija pateikdavo tik bendro pobūdžio pageidavimus, kokia veikla turėtų būti vykdoma. Galima daryti prielaidą, jog gižiečiai, ieškodami galimybių prasmingai praleisti laisvalaikį ir nenorėdami priverstinai šlovinti tarybinę santvarką, daugiausiai rinkosi muzikinių grupelių veiklą.



Vidmantas VYŠNIAUSKAS



Tęsinys kitame numeryje






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas