„Santaka“ / Prancūziška dr. Vinco Kudirkos kilmė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-12-30 23:42

Dalinkitės:  


Iš Paežerių kaimo kilusio Vinco Kudirkos pavardės gijos tiesiasi iki Prancūzijos.

Prancūziška dr. Vinco Kudirkos kilmė

Gruodžio 31 d. sukanka 155 metai, kai gimė dr. Vincas Kudirka. Tautinio atgimimo žadintojo, „Varpo“ redaktoriaus ir Lietuvos himno autoriaus gyvenimo istorija gerai žinoma. Čia pateiktuose dr. V. Kudirką pažinojusių bendraamžių prisiminimuose atskleidžiami kai kurie vingiuoto jo gyvenimo užkulisiai.

Tolimas giminaitis Pijus Grigaitis rašo: „Prieš kokią 30 metų (apie 1928 m.) viename žurnalo numeryje užtikau poeto V. Milašiaus straipsnį apie dr. V. Kudirką. Milašius rašė, kad ilgai stengęsis išaiškinti Kudirkos pavardės reikšmę. Kalbininkų nuomone, nesą nė vieno žodžio lietuvių kalboje, iš kurio ta pavardė būtų galėjusi kilti, taip pat nei slavų, nei germanų kalbose.

Bet Milašius ištyrė, kad panašių kaip Kudirkos pavardžių pasitaiko Prancūzijoje. Betyrinėdamas istoriją vienos šeimos, turinčios panašiai skambančią pavardę, jisai surado provincijos miestelį, iš kurio buvo kilę tos šeimos senoliai, ir nuvyko tenai pastudijuoti to miestelio gyventojų dokumentus.

Milašius surado gimimo metrikus trijų brolių pavardėmis Couderque, kurie tarnavo Napoleono armijoje ir atliko 1812 metų garsųjį žygį į Maskvą. Kai Napoleonas pralaimėjo karą ir jo armija buvo demobilizuota, tie trys broliai, išlikę gyvi, sugrįžo į savo tėvų ūkį. Bet Prancūzija buvo suvargusi, mokesčiai dideli, ūkininkų gyvenimas sunkus. Todėl tie karo veteranai, trys broliai Couderques, nutarė emigruoti į tą kraštą, per kurį jie buvo du kartu perėję su Napoleono armija, – į Lietuvą. Jie atsiminė, kad tenai yra plotai derlingos žemės, kurioje būtų galima patogiai įsikurti, turint pradžiai šiek tiek pinigo. Jie kiekvienas gavo dalį iš savo tėviškės, išsiėmė pasus ir iškeliavo. Milašius rado miestelio dokumentuose pažymėtą ir laiką, kada jie paliko savo valsčių. Tai buvo bene 1815 m. ar 1816 m.

Prancūzų žodis Coudergue yra ištariamas kaip Kuderko („e“ kirčiuota, „o“ trumpa). Aišku, kad iš Kuderko ir kilo lietuviškas Kudirka.

Milašius susekė ir vietas Lietuvoje, kur apsigyveno tie trys prancūzai ūkininkai, Napoleono armijos veteranai. Du Zanavykų krašte, Žąsinių kaime ir Ramoniškių kaime, trečias Kapsuose (arba Paežerių kaime)“ (kn. „Mūsų Kudirka“, Marijampolė, leidykla „Ramona“, 1998 m.).

V. Kudirkos giminės genealogijos tyrinėtojas Rimvydas Butautas-Kudirka irgi pateikia prancūzišką Kudirkų pavardės kilmę. Tačiau jis rašo, kad neteisi ta lietuvių žiniasklaida, kuri rašo, jog Kudirkai į Lietuvą atsikraustė tik 1816 metais.

Pasak R. Butauto-Kudirkos, kai kurie autoriai, sekdami O. Milašiaus teiginiais, suklysta daugiau nei šimtą metų. Archyviniai įrašai rodo, jog Kudirkai Zanavykijoje ir Suvalkijoje gyveno jau 1715–1720 metais, be to, ne viename kaime. Paežeriuose (Vilkaviškio r.) gimė tik dr. V. Kudirka, o jo tėvas ir senelis (Motiejai) gimę Šakių krašte, Vyžpiniuose.

Tai, kad Kudirkų giminė prancūziškos kilmės, netiesiogiai liudija mūsų literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis. Jis poemoje „Metai“ rašo, kad iš visų kampų subėgę „...ne tik vokiečiai visoki mus pažiūrėti, bet ir daug prancūzų mus mylėt susirinko, kad vokiečiai lietuvninką per drimelį laiko, o prancūzpalaikiai į jį žiūrėdami šypsos“. Tad dar K. Donelaičio laikais dalis prancūzų Kudirkų pavarde patraukė ir į Lietuvą, ypač vengdami 1710 m. maro pasekmių.

Kalbininkai aiškina, kad žodis „coderc“ atėjo iš Provanso (Pietų Prancūzija).

Senąja šios istorinės provincijos kalba jis reiškia „pievelė“, tad tenykščiai gyventojai, įsikūrę derlingose pievose, ir gavo šią pavardę. Beje, Provanso provincijos herbas – geltona trilapė lelija mėlyname fone.



Parengė Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas