|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-01-25 08:54
Direktorės Astos Januškevičiūtės (pirmoji iš kairės) į mokyklos dailės galeriją palydėti svečiai klausėsi mokytojos Virginijos Armanavičienės (dešinėje) pasakojimo ir stebėjosi tokiu reiškiniu kaimo mokykloje.Romo ČĖPLOS nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Ketvirtadienį viena grupė atvyko ir į mūsų rajoną. Tai Pasaulio banko atstovybės Vašingtone ekspertas Juan Manuel Moreno ir Mokyklų tobulinimo programos (MTP) Koordinavimo tarnybos direktorė Rasa Šnipienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo plėtotės skyriaus vyriausioji specialistė dr. Rita Dukynaitė, vidaus ir išorės audito koordinatorius Gražvydas Kazakevičius. Svečiai pirmiausia aplankė Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinę mokyklą, kalbėjosi su jos vadovais ir mokytojais, domėjosi, kaip dalyvavimas Mokyklų tobulinimo programoje padeda tobulėti ir keistis mokyklai, mokytojams, mokiniams bei tėvams, ko jie pageidautų per likusį programos įgyvendinimo laikotarpį. „Aušros“ vidurinėje mokykloje svečiams rūpėjo išgirsti, kaip sekasi čia visą savaitę dirbančiai išorės audito grupei, kaip auditą priima ir vertina mokytojai. Pokalbyje, vykusiame rajono Savivaldybėje, dalyvavo rajono meras Algirdas Bagušinskas, Švietimo skyriaus vedėjas Arūnas Serneckas, vidaus audito koordinatorė Švietimo skyriaus vyr. specialistė Žydrė Žilinskienė ir konsultantė, Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja Birutė Urbutienė. Diskusijų metu buvo įvertinta Mokyklų tobulinimo programos eiga, rezultatai, Savivaldybės parama, tartasi dėl perspektyvos. Visų trijų susitikimų pokalbių kryptį palaikė Pasaulio banko ekspertas. Jam buvo svarbu žinoti, kiek naudos duoda ir kaip racionaliai panaudojama jo atstovaujamos institucijos finansinė parama, kaip nauji darbo metodai keičia ugdymą, mąstymą, bendravimą ir t.t. Apibendrindamos šį vizitą, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės pasidžiaugė rajono Savivaldybės dėmesiu švietimui. Pro pono Juan Manuel Moreno akis nepraslydo mūsų rajone sutiktų žmonių nuoširdumas ir šiltas priėmimas. Paliko įspūdį per programos vykdymo laiką padaryta pažanga, žmonių pasiryžimas keistis ir tuos pokyčius skleisti bei įtvirtinti visuomenėje. Svečias sakė galįs būti ramus ir didžiuotis, jog Pasaulio banko lėšos investuojamos teisinga kryptimi. Mokyklų tobulinimo programa – didžiausias Lietuvos švietimo investicijų į bendrąjį lavinimą projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Jo biudžetas siekia 180 milijonų litų. Iš jų per 100 milijonų litų sudaro Pasaulio banko paskola. Už ją perkamos šiuolaikiškos mokymo priemonės, programinė įranga, finansuojama mokyklų renovacija, užsienio konsultantų pagalba, perkami geltonieji autobusai. Investicijos švietimui – tai nėra vien pinigų išleidimas, tai investicija į ateitį. Likusį programos biudžetą sudaro Vyriausybės ir savivaldybių lėšos. Už jas finansuojamas įvairių metodikų bei mokymo programų rengimas, mokytojų ir mokyklų direktorių kvalifikacijos kėlimo seminarai, švietimo valdymo, politikos analizės, moksleivių pažangos vertinimo sistemų sukūrimas. Mokyklų tobulinimo programos pradžia buvo paskelbta 2002 metų rugsėjo mėnesį. Pagrindinis tikslas – pagerinti pagrindinių mokyklų 5–10 klasių moksleivių pasiekimus, modernizuojant bendrąjį lavinimą ir užtikrinant veiksmingą ir racionalų švietimui skirtų lėšų panaudojimą. Gižų K.Baršausko pagrindinė mokykla pirmoji rajone įsijungė į šią programą. 2002- aisiais išleidusi paskutinę abiturientų laidą mokykla buvo reorganizuota į pagrindinę ir rugsėjo mėnesį susipažino su Mokyklų tobulinimo programos pirmuoju komponentu – kaip pradėti gerinti mokymo ir mokymosi sąlygas. Įžanginiame seminare pedagogai susipažino su naujais darbo metodais, darbu grupėse. Iš pradžių dar trikdė baimė, nepasitikėjimas, bet, pasak direktorės Astos Januškevičiūtės, nugalėjo žmonių noras ir nusiteikimas tobulėti. Demokratiškai sudaryta komanda (trys mokytojai ir direktorė) labai daug laiko skyrė seminarams, namų darbų ruošimui. Anglų kalbos mokytoja Snieguolė Vyšniauskienė net tapo konsultante, skleidžia patirtį kitose mokyklose. Žinių sklaida dabar vyksta ir savo mokykloje. Mokiniams patinka aktyvūs darbo metodai. Komandos mokymosi periodu vertingiausia buvo tai, kad užsimezgė bendradarbiavimas su kitomis respublikos mokyklomis, dalyvaujančiomis šiame programos komponente, toliau bendradarbiaujama virtualioje aplinkoje. Šiuo metu panašiu keliu eina į MTP įsijungusi Alvito pagrindinė mokykla. Ugdymo kaitos procesas plėsis, apimdamas visas rajono mokyklas. Praeitą pavasarį Gižų mokykla seminarą apie savo patirtį surengė visų rajono pagrindinių mokyklų vadovams. Gižų pagrindinė mokykla, atrodo, darosi patraukli. Nors demografinė situacija nedžiugina, tačiau mokinių padaugėję trisdešimčia, lygi-nant su tuo laiku, kai buvo vidurinė (mokosi 248 vaikai), 17 vaikų lanko priešmokyklinio ugdymo grupę. Iš aplinkinių kaimų dviem mokyklos autobusais į pamokas atvežami 138 mokiniai. Svečius, ypač Pasaulio banko ekspertą, domino socialinė mokinių tėvų padėtis, jų nusiteikimas dalyvauti mokyklos gyvenime. Juos džiugino mokyklos ryšiai su stiprėjančia kaimo bendruomene Pasaulio banko ekspertui svarbu buvo išgirsti, ar Gižų mokyklos pedagogai, pradėdami įgyvendinti MTP, jautėsi tokie pat nelaimingi, kaip šio vizito metu aplankyti ukmergiškiai? Direktorė neneigė, jog įvairios baimės neaplenkė ir gižiečių. Gerai, kad reorganizavus mokyklą buvo pamėtėti savotiški „saldainiai“ – geltonas autobusas, dalyvavimas MTP. Mokykloje dirba 25 mokytojai, kurių dauguma įgiję kvalifikacijas, keletas siekia aukštojo mokslo. Yra kompiuterių klasė, kompiuteriai yra kabinetuose ir mokytojų kambaryje, administracijos vadovų kabinetuose, naudojamasi internetu. Kai kurie mokytojai, mokyklai dar nedalyvaujant MTP programoje, jau gilino žinias įvairiuose kursuose, taikė naujoves ugdymo procese. Prasidedant šiems mokslo metams programos konsultantai vedė seminarą savo kolektyve. Aktyvių darbo metodų mokymų seminaras numatytas ir šią savaitę. Nuo spalio pradžios mokykla gavo nemažai naujausių techninių priemonių (pagal programą joms buvo skirta 24 tūkst. litų). Tačiau, pasak direktorės, brangia technika be specialaus pasiruošimo dar baugu naudotis. Lankydamiesi Gižuose MTP koordinatoriai buvo suinteresuoti išgirsti gižiečių nuomonę apie priemonių naudą ir patogumą, kad remdamiesi jų vertinimais galėtų paruošti naują katalogą, iš kurio rinktųsi kitos į programą įsijungusios mokyklos. Atsakydama į klausimą, koks pats geriausias MTP rezultatas, direktorė neslėpė, jog tėvams ir visuomenei akivaizdžiausiai jaučiama tai, jog 2003 metų vasarą Gižų mokykla buvo renovuota. Tačiau investicijos į žmonių mokymą ir tai, kad po tų mokymų pasikeitė jų mąstymas ir darbo metodai – neįkainojama. Iki programos pabaigos liko pusantrų metų. Per šį laiką gižiečiai dar norėtų sulaukti pagalbos ugdymo procese įdiegiant naujas technologijas, stengsis, kad daugiau mokytojų gilintų žinias seminaruose. Publikuota: 2005-01-25 08:54:41 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|