„Santaka“ / Ar mūsų žmonės – socialinių išmokų turistai?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-12-20 08:35

Dalinkitės:  


Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Europos Sąjungos vidinės migracijos variklis buvo ir yra darbo paieška.

Ar mūsų žmonės – socialinių išmokų turistai?

Galimybės laisvai keliauti, mokytis, dirbti bei gyventi bet kurioje šalyje – tai vienos patraukliausių Europos Sąjungos vertybių. Juolab kad judėdami Europos Sąjungos piliečiai išsaugo teisę ir į socialinę apsaugą: įvairias išmokas, pensijas, pašalpas. Tačiau senosiose Europos Sąjungos valstybėse vis dar gajus nuogąstavimas, jog atvykėliai nori ne tiek dirbti, kiek gauti dosnesnių socialinių išmokų bei sveikatos apsaugos paslaugų.

Neseniai Europos Komisija paskelbė studiją, kuri įrodė, jog tokios baimės yra visiškai nepagrįstos. Paaiškėjo, kad Europos Sąjungos vidinės migracijos variklis buvo ir yra darbo paieška. Beveik 70 proc. imigrantų iš Europos Sąjungos šalių dirba arba ieško darbo. Dirba dažniausiai jauno ar vidutinio amžiaus žmonės, kurie rečiau nei vietiniai gyventojai naudojasi sveikatos apsaugos paslaugomis. Žinoma, ieškantieji darbo turi teisę gauti nedarbo išmokas ir darbo biržų paslaugas, tačiau anksčiau ar vėliau jie grįžta į darbo rinką toje pačioje šalyje. Darbuotojai moka mokesčius tai šaliai, kurioje dirba, ir tuo prisideda prie jų socialinės apsaugos sistemų išlaikymo.

Tad kokie imigrantai brangiausiai „kainuoja“ socialinei apsaugai? Atmeskime 6 proc. studentų, kurie yra jauni ir paprastai gauna stipendijas. Jie tikrai vyksta svetur ne pasipelnyti iš socialinių išmokų. Gali atrodyti keista, bet net 14 proc. imigrantų yra pensininkai. Tačiau pasirodo, kad jie dažniausiai keliauja ten, kur pigesnis pragyvenimas bei palankesnės gamtinės sąlygos, o pensijas jiems moka tos šalys, kuriose jie dirbo. Žinoma, vyresnio amžiaus žmonėms reikia daugiau sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugų. Ir tik 12 proc. imigrantų neieško darbo dėl įsipareigojimų šeimai ar kitų priežasčių. Darbo neieškantys imigrantai vidutiniškai sudaro tik labai mažą (0,7–1 proc.) gyventojų dalį. Tad galime pagrįstai teigti, jog ir mūsų Lietuvos žmonės vyksta svetur ieškodami geresnio darbo, didesnių atlyginimų, siekdami įgyti tarptautinės darbo patirties, o ne norėdami gyventi iš socialinių išmokų.

Atliktos studijos rezultatai parodė, kad iš kitų Europos Sąjungos šalių atvykę asmenys daugiau prisideda prie priimančios šalies biudžeto, mokėdami mokesčius ir įmokas socialinei apsaugai, nei ta socialine apsauga iš tiesų pasinaudoja. Todėl negaliu pritarti Jungtinės Karalystės premjero D. Camerono žodžiams, jog lietuviai šioje šalyje užima britų darbo vietas. Jie tikrai labai daug prisideda prie šios šalies gerovės, nes dirba daug ir sunkiai, o taip norėtųsi, kad dirbtų čia, savo gimtajame krašte...

Svarstant minėtą studiją Europos Parlamente, pasiūliau komisarui L. Andorui įvertinti ir tai, kaip emigracija paveikia šalių, iš kurių išvyksta daug darbingų gyventojų, socialinės apsaugos sistemų tvarumą. Juk kartu su emigrantais neišvyksta tie, kuriems reikia socialinės paramos. Jų problemas reikia spręsti savoje šalyje. Manau, kad Europos Sąjunga turi mums padėti tai padaryti pirmiausia sudarydama galimybes kurti saugias ir gerai apmokamas darbo vietas.

Sveikindama su šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais metais linkiu, kad mūsų vaikai kuo greičiau grįžtų gyventi ir dirbti į savo gimtąją Lietuvą!



Vilija BLINKEVIČIŪTĖ

Europos Parlamento narė



Užsk. 7633






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas