Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-03-27 18:06

---

Šiuo metu garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų veiklos nereglamentuoja joks įstatymas.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Vilkaviškietis Antanas Ražukas jau dvidešimt trejus metus yra „Nemuno“ garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas.

Pirmininkas – žodis skambus, bet šiuo atveju jis nereiškia jokių privilegijų – tik prievolę it kokiam amžinajam žydui vaikštinėti apie garažus ir iš jų savininkų prašinėti pinigų. Jų, be abejo, reikia ne pačiam pirmininkui, o apmokėti valdiškų įstaigų pateiktoms sąskaitoms.



Rašteliais ir telefonu

A.Ražuką apima neviltis, kai iš Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus gauna kvitą sumokėti žemės mokestį. Pinigus iš visų bendrijos narių reikia surinkti kartą per metus. Suma nėra didelė – maždaug 9–10 litų vieno garažo savininkui. Tačiau jų mokėti žmonės neskuba. Pirmininkas kabina ant durų raštelius, skambina savininkams telefonu, bet tokios priemonės ne visada padeda.

A.Ražukas teigė, jog jų garažų bendrijai jau atjungta elektra. Taip atsitiko dėl tos pačios priežasties: iš šešiolikos garažų savininkų gal tik keturi ar penki sąžiningai suneša pirmininkui pinigus už sunaudotą elektrą. Seniai statytuose garažuose įrengti tik kontroliniai elektros skaitikliai, o bendras skaičiuoja visos bendrijos sunaudotą elektros energiją. Dabar, norint vėl prisijungti elektrą, reikės sumokėti ne tik skolas, bet ir 55 litų prijungimo mokestį. Šiuos pinigus taip pat reikia kažkaip surinkti iš garažų savininkų.

– Kodėl aš vienas turiu rūpintis visų reikalais, kodėl visiems negalėtų įvesti atskirų elektros skaitiklių, siųsti atskirų žemės mokesčio sąskaitų, kaip, pavyzdžiui, renka mokestį už buitines atliekas? – pyko A.Ražukas.



Reikalingi tik surinkti mokesčius

Tos pačios problemos kyla ne vien šios garažų bendrijos pirmininkui. Kai vilkaviškietis Algirdas Mičiulis iš bendrijos narių renka mokestį už žemę, bėda ta pati – kai kurie savininkai į raštelius ant garažo durų nekreipia jokio dėmesio, tad jų tenka laukti, skambinėti telefonu.

– Ir prašinėjam kaip kokie elgetos tų pinigų. Kai nesumoka, kartais ir iš savų dengi... – kalbėjo žmogus. – Mano nuomone, pinigus turėtų susirinkti tie, kas juos gauna. Juk jei žmonės nemoka mokesčių, institucijos gali taikyti kažkokias nuobaudas, reikalauti delspinigių, o mes negalime nieko. Apskritai esame nušalinti nuo visų reikalų ir reikalingi tik tam, kad surinktume įstaigoms mokesčius. O jei reikia tvarkyti vandenį leidžiantį stogą ar pan. – net neturime fondo, sąskaitos banke, nes niekas nenori duoti pinigų.

Dabar, anot A.Mičiulio, nusipirkęs garažą žmogus gali pareikšti, kad jis net nėra bendrijos narys, nes į ją neįstojo ir nieko bendro su ja neturi.

Iš tiesų narystė bendrijose turi būti grindžiama savanoriškumo principu. Priverstinė narystė bendrijoje negalima. Tačiau atskiri savininkai išlieka, anot teisininkų, bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektais, tad turėtų mokėti žemės mokestį bei atlikti kitas pareigas.



Paprašo ir daugiau

Kalbėjomės ir su vienu garažų bendrijos pirmininku (žmogus nenorėjo spaudoje skelbti pavardės), kuris sakė didelio vargo su bendrijos nariais neturintis.

Jau per trisdešimt metų pirmininkaujantis vyriškis prasitarė, jog rinkdamas mokesčius iš bendrijos narių paprašo truputį daugiau pinigų – už juos gali patvarkyti garažų bendrijos kiemą, prakiurusį stogą. „Jei prašyčiau specialiai tam – žmonės neduotų“, – atviravo vyriškis.

Mėgstantis tvarką pirmininkas retkarčiais nevengia net paauklėti garažuose mėgstančius „pavakaroti“ vyrus, ypač jaunuolius, kurie ne tik šiukšlina teritoriją, bet ir gali padegti statinius. Žmogus pripažino, kad konfliktų neišvengia, bet jų nesureikšmina.

Vis dėlto pašnekovas patvirtino, kad tikros tvarkos šioje sistemoje nėra. Jo žiniomis, net mokesčius garažų savininkai moka nevienodus: vieni – tris procentus nuo žemės sklypo ploto, kiti – tik pusantro. „Čia kaip kažkada suskaičiuota, su kažkuo sutarta – taip ir likę“, – teigė pirmininkas.

Vieni moka, kiti – ne

Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausiasis specialistas Česlovas Valiukevičius aiškino, jog tik patys garažai yra atskirų savininkų. Bet žemę iš Savivaldybės nuomoja ne pavieniai fiziniai asmenys, o bendrija, tad ji, kaip juridinis vienetas, ir apmokestinama. Jei žmonės norėtų mokėti kiekvienas atskirai – turi būti padaryti detalieji planai, įforminta žemės nuoma atskiram asmeniui.

Be abejo, tai kainuoja pinigus, tad niekas to vargo vargti nesiima. Todėl mokesčių rinkliava gula ant bendrijos, kuriai ir priklauso žemė, pirmininko pečių.

Įdomesnis – kitas faktas. Pasirodo, jei bendrijos dokumentai nesutvarkyti, ji nefigūruoja Juridinių asmenų registre, Finansų ir biudžeto skyrius apie garažus neturi duomenų – tada žemės mokesčių niekas ir nemoka. Tokių garažų blokų, už kuriuos nemokama jau keletas metų, rajone – maždaug dešimtadalis.

Ar kas nors taiko kokias nuobaudas už mokesčių nemokėjimą šios nuosavybės šeimininkams? Žinoma, kad ne, nes pagal dokumentus bausti nėra ką.

Vilkaviškio savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Zita Dubickienė teigė, jog čia velkasi visa virtinė problemų: neperregistruotos bendrijos, nesutvarkyti žemės priskyrimo, garažų nuosavybės reikalai.



Rūpi tiktai vienam

AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Vilkaviškio elektros tinklų skyriaus inžinierius Edvardas Kavaliauskas sakė, jog yra garažų blokų, kuriuose įrengti atskiri skaitikliai ir mokesčius moka savininkai.

Tačiau „Nemuno“ garažų bendrijoje, kaip ir daugelyje kitų, sutartis dėl elektros energijos vartojimo sudaryta tik su pačia bendrija, o ne pavieniais žmonėmis. Jei mokesčiai nemokami, elektra atjungiama visam garažų blokui.

– Žmonės gali mokėti ir atskirai. Bet pirmiausiai jie turėtų susirasti projektuotojus, pasidaryti rekonstrukcijos projektą. Už jį moka patys vartotojai. Tada pagal išduotas technines sąlygas mes atliksime rekonstrukciją: 60 proc. sąmatinės vertės dengs elektros tinklai, 40 – vartotojai. Tuomet bus išskaidytas elektros galingumas, įtaisytos apskaitos spintos ir pan., – aiškino E.Kavaliauskas. – Bet visa tai reikia daryti civilizuotai: imtis iniciatyvos, užpildyti paraiškas. O žmonės dažniausiai tik patriukšmauja ir išeina. Čia bėda ta, kad dažniausiai tos pertvarkos nori vienas bendrijos narys, o visiems kitiems gerai taip, kaip yra, nes niekas nenori investuoti.



Įstatymai nereglamentuoja

Steigiant bendrijas buvo kuriami įstatai, nešami į Savivaldybę, tvirtinami. Juose prirašyta įvairių dalykų apie bendrijos susirinkimus, iždą, narių teises ir pareigas, garažų eksploatavimo taisykles ir t.t.

Tų įstatų dabar beveik niekas, išskyrus patį pirmininką, nežino ir nė nesirengia laikytis. Apie kokį įstatų laikymąsi galima šnekėti, jei pavažinėję apie garažų blokus įsitikinome: dauguma ten besisukinėjusių vyrų net nežino, kokiai bendrijai jie priklauso. Kai kurie negalėjo atsakyti, kas yra jų garažų bendrijos pirmininkas.

Šiuo metu garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų veiklos nereglamentuoja joks įstatymas. Vyriausybė pritarė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pataisoms ir teiks jas Seimui. Numatoma pakeisti įstatymo paskirtį ir pavadinti jį Bendrijų įstatymu.

Daugelis pirmininkų garažų bendrijoms vadovauja (jei taip galima pasakyti) jau po 20–30 metų. Jei žmogui atsibodo nuolatinis elgetos vaidmuo, kas ateis į jo vietą dirbti „savanoriškais pagrindais“? Neaišku, bent jau kol kas, kol šioje srityje taip mažai tvarkos.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---