„Santaka“ / Serdokuose sliekų pagamintas biohumusas iškeliauja į užsienį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-12-16 23:19

Dalinkitės:  


Ūkininkas Jonas Krušinskas sliekų fermų įrangai nepagailėjo lėšų: jo augintiniai „dirba“ patogiose medinėse dėžėse.

Autorės nuotr.


Serdokuose sliekų pagamintas biohumusas iškeliauja į užsienį

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Prieš keletą metų merdėjusi sliekininkystė sparčiai plečiasi. Šiuo metu Vilkaviškio rajone sliekus augina jau trys verslininkų komandos. Šie bestuburiai gyvūnai ūkiuose gamina organines trąšas, kurių vertės dar vis neskuba pripažinti tautiečiai, tačiau graibstyte graibsto užsieniečiai.


Paklausa tik didėja


Pasak sliekų augintojų, per ekonomikos pakilimą beveik išnykusi verslo šaka atsigavo krizės laikotarpiu. Anksčiau žmonės rinkdavosi pelningesnį ir greitesnę naudą duodantį verslą, o pastaraisiais metais vis daugiau jų domisi lėčiau atsiperkančia sliekininkyste. Skaičiuojama, kad per praėjusius metus augintojų skaičius šalyje išaugo net dešimt kartų – iki 40 sliekų fermų.

Pasak vieno pirmųjų rajone pradėjusio šį verslą ūkininko Jono Krušinsko, sliekų auginimas pradeda nešti pelną apytikriai po dvejų metų, nes pradžioje viską „suryja“ investicijos ir plėtra.

Iš pradžių ūkininkai nusipirko 30 kilogramų kaliforninių sliekų. Karvių ir arklių mėšlo iš apylinkių gyventojų gavo nemokamai. Serdokuose kartu su verslo partneriu Kęstučiu Lenkausku prieš keletą metų pradėjęs gaminti biohumusą J. Krušinskas sako, kad dabar jiems sliekai jau ėmė nešti naudą.


Mėgsta komfortą


Pasak J. Krušinsko, šis verslas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtingas. Biohumuso gamybos procesas yra lėtas, o sliekai mėgsta šilumą, tamsą ir drėgmę. Tad mūsų klimato sąlygomis reikia pasistengti, norint tai užtikrinti. Šiuo metu didžiausias darbas yra ne tik pamaitinti „darbuotojus“, bet ir šildyti patalpas.

Šiltas, plėvele apkaltas fermas verslininkai šildo kūrendami didžiulę savadarbę metalinę krosnį. Jos brėžinius J. Krušinskas rado internete ir šiek tiek patobulinęs pasigamino tokią pats. Malkomis kūrenamas įrenginys prišildo patalpą tiek, kad joje galima vaikščioti trumpomis rankovėmis. Pasak šeimininko, net ir šalčiausią praeitų metų dieną nereikėjo krosnies kurti ištisai, jos kaitros užteko, kad visoje fermoje temperatūra nenukristų žemiau nulio.


Eksportuoja į užsienį


Šiuo metu 1 kg tokių sliekų galima nusipirkti po 50–70 litų už kilogramą. Nedideliais kiekiais sufasuoto biohumuso vietinėje rinkoje galima nusipirkti po 1 litą už kilogramą.

Pasak sliekų augintojų, eksportuoti biohumusą apsimoka labiau, nes užsienyje jo kaina siekia 600 eurų už toną, o Lietuvoje – tik 750 litų. Be to, Europos rinka yra nepasotinama, todėl organinių trąšų paklausa kasmet auga. Mat biohumuse nėra piktžolių sėklų, jis neleidžia kauptis nitratams ir sunkiesiems metalams. Šia trąša galima tręšti sodus, daržus, gėlynus ir vazonines gėles.

Kadangi biohumusas pasaulyje pripažintas efektyviausia organine trąša, todėl ir jo paklausa – didžiulė. Specialistai tvirtina, jog biohumusas yra 10–15 kartų veiksmingesnis už kitas organines medžiagas.

Tarkime, vietoj 30–60 tonų mėšlo užtenka 2–4 tonų biohumuso. Jis dirvą tręšia kelerius metus.

Serdokiečių pagamintas biohumusas iškeliauja į Lenkiją, šiek tiek jo nuperka ir vietiniai. Šiuo metu apie 80 proc. Lietuvos sliekų augintojų pagaminamo biohumuso iškeliauja į užsienį, daugiausia – į Italiją ir Prancūziją. Ten ši dirvožemio gerinimo medžiaga naudojama ne tik daržininkystėje, gėlininkystėje, bet ir vynuogynuose.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas