Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-03-27 16:14

---

Birutė Duobienė su dukra Lina savo pirmojoje parodoje jautėsi laimingos bei pakylėtos ir sakė, jog toks dėmesys bei pagarba įpareigoja toliau kurti.

Autorės nuotr.

Vilkaviškio krašto muziejaus vienas kambarys nuo praėjusio ketvirtadienio popietės tiesiog žydi – jame pirmąkart rodoma vilkaviškiečių Birutės Duobienės ir jos dukros Linos Mačiulaitienės kūryba vienu pavadinimu – „Gyvenimo pasakos“. Spalvingi piešiniai, koliažai, savita technika atlikti darbai žiūrovui atverčia tyrą ir šviesų pasakos pasaulį, mėgina įtikinti, jog ir tikrojo gyvenimo spalvos nėra blankios ar niūrios. Tereikia daugiau įžvalgumo ir širdies šviesos.

Parodos pristatyme Lina pasakojo, jog kiekviename paveiksle yra užkodavusi įvairius savo gyvenimo susitikimus.

Pirmą kartą jos kūryba prieš penkerius metus grožėjosi Kauno „Eglės“ galerijos lankytojai. Bebaigiančios aukštesniąją meno mokyklą merginos laisvalaikiu kuriamuose darbuose įžvelgę originalų braižą viešumon ją pastūmėjo bendramokslės. Iš trisdešimties eksponuotų darbų iš parodos ji parsivežė tik penkis – visi kiti buvo išpirkti.

Vaikų ir jaunimo centre papildomo ugdymo organizatore dirbanti Lina sakė, jog į kūrybą pasineria spontaniškai. Per kelerius metus susikaupė šiek tiek naujų kūrinių, todėl sutiko su mamos siūlymu juos kartu parodyti muziejuje. „Smagu, kad yra žmonių, kurie domisi tuo, ką padarai“, – švytėjo Lina, kartu su mama Birute priimdamos gausybės žmonių, atėjusių į parodos atidarymą, šiltus sveikinimus, linkėjimus ir gėles. Atėjo ne vien abiejų bendradarbiai, draugai, giminės, bet ir tie, kurie moka bendrauti širdimi.

Birutė Duobienė visą gyvenimą savaip susiejusi su daile. Pirmas gražus piešinėlis atsirado iš nuoskaudos, kai mokykloje draugė nenupiešė lėlės. Padedant mamai užsispyrusi mergaitė nusipiešė dar gražesnę. Vidurinėje mokykloje lankė dailės būrelį, kur savo patarimais lydėjo mokytojas Vytautas Morkūnas. Dėl gyvenimo sąlygų nepavykus studijuoti dailės, pasirinko pedagoginę mokyklą. Per keturiasdešimt pedagoginio darbo metų teko dėstyti dailę Pašeimenių mokykloje, trylika metų vadovauti buvusiam MSV vaikų darželiui, dirbti „Varpelio“ darželyje. Tada savo meninius gebėjimus panaudojo prisidurdama prie šeimos biudžeto – darė gėles, puošė vestuvininkus, rašė sveikinimus. Paskui įsidarbino „Pasakos“ darželyje auklėtoja, kur neįgalius vaikus moko dailės, apipavidalina renginiams sceną. Birutė prisipažįsta, jog labiau kūrybai „užvedė“ Salomėjos Nėries šimtmečio jubiliejui sukurta iliustracija „Diemedžiu žydėsiu“. Darželiui ji nupiešusi ciklą „Senelės pasaka“. Moteris sako, jog dabar labiausiai knieti pabandyti imtis tapybos. Jos bendradarbės tvirtino, jog Birutė tikrai įgyvendins savo svajonę. Pasak darželio vedėjos D.Daniliauskienės, Birutė – paprastas ir tyras, visada geros nuotaikos žmogus, niekada nesiskundžianti sunkumais, labai darbšti ir yra jauna savo dvasia. „Jei šio amžiaus išsilaikė teises ir sėkmingai vairuoja, neabejojame, jos tolesniais kūrybiniais gebėjimais“, – sakė kolegės.

Vyresnioji dukra Ilona Babušienė, taip pat norėjusi studijuoti dailę, sakė tikinti, jog mama ir sesuo dar padarys daug įdomių dalykų.

Duobų giminėje yra ir daugiau kuriančių – Vaikų ir jaunimo centre dirbančios marčios Žydrūnės ugdomų vaikų darbeliais papuoštoje salėje renginio svečiai vaišinosi arbata. Ilonos dukra Giedrė savo, Sūdavos, vidurinėje mokykloje lanko dailės būrelį, jos darbeliai rodomi parodose.

Krašto muziejaus dailininkė Vida Matusevičienė, pasirūpinusi surengti šią parodą, sakė, jog muziejuje šiuo metu sukaupta per 160 tūkstančių meno kūrinių. Po kiekvienos muziejuje surengtos parodos jie pasipildo dar vienu dviem. Norėtųsi dažniau viešai parodyti savo krašto kūrėjus, tačiau ne visada pavyksta juos prikalbinti. Pasak muziejininkės, žmonės muziejui mielai atiduoda seną rakandą, dokumentą ar nuotrauką, o meno kūrinys jų namuose neužsibūna, nes kuriantiems jis dažnai būna pragyvenimo šaltinis.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---