|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-03-25 09:07
Eglė KVIESULAITIENĖ
Aplinkiniams įtarimų kėlę aštuonmetės Daivos (mergaitės vardas pakeistas) ir dešimtmečiu už ją vyresnio Mariaus ryšiai paaiškėjo praėjusių metų pavasarį. Marius vis dažniau užsukdavo į mokyklą parvežti kaimynystėje gyvenančios Daivutės, palydėdavo ją iki parduotuvės, vėžindavo automobiliu ar motociklu. Toks suaugusio vaikino dėmesys mažametei kaimynei kėlė aplinkinių, ypač mergaitės mokytojų, nuostabą. Pedagogai gerai prisiminė, kad tą pačią mokyklą baigęs Marius buvo mokomas pagal specialią programą. Nors vaikinui mokslas sekėsi sunkiai, jis mėgo techniką – vairavo mašinas, motociklą. Įtarimų kėlusių nukrypimų ar polinkių mokykloje pastebėta nebuvo. Tačiau per artimi mažametės santykiai su kaimynu pedagogams pasirodė keisti. Mokytoja apie tai bandė kalbėtis su Daivutės tėvais. Netrukus po kaimą pasklido gandai, kad pilnamečio Mariaus ir Daivos santykiai – ne vien draugiški ar kaimyniški. Žmonės kalbėjo, kad Marius likęs dviese su aštuonmete elgiasi tarsi su suaugusia moterimi. Kai pedagogai vėl aplankė mergaitės namus, mama nebeslėpė ir pati kaimyną bei dukrą užklupusi dviprasmiškoje situacijoje. Netikėtai užėjusi į dukters kambarį moteris rado ant sofos gulinčią apnuogintą Daivą, o šalia stovintis Marius sagstėsi kelnes. Vaikinas nepaaiškino, ką jis veikė su dvigubai jaunesne mažamete mergaite. Daiva taip pat nuleidusi galvą tylėjo. Daivos mama neturėjo noro gilintis į jos dukrai grėsmę kėlusią situaciją. Pati už sunkų nusikaltimą teista ir iš įkalinimo įstaigos neseniai grįžusi moteris vengė turėti reikalų su teisėsaugos institucijomis. Tačiau mokyklos pedagogai nebedelsė ir iškart kreipėsi į policiją. Pradėjus tirti įvykio aplinkybes paaiškėjo, jog nusikalstami Mariaus santykiai su mažamete tęsėsi apie metus. Pirmąkart vaikinas Daivutę nusivedė į ūkinį pastatą ant šieno. Mergaitė tada priešinosi, nenorėjo paklusti, tačiau kaimynas sugebėjo ją nuraminti. Daiva Mariumi pasitikėjo, mat vaikinas ją globojo, kai motina sėdėjo kalėjime. Greta gyvenančios šeimos bendravo, kaimynai padėdavo be žmonos su dviem vaikais likusiam vyrui nudirbti darbus. Pabandęs „meilę“ su Daiva Marius jos nepaliko ramybėje. Aistrą jis tenkino pievoje, mašinoje, sandėlyje, savo ir net mergaitės tėvų namuose. Ekspertai nustatė, jog Marius apie metus laiko apnuogintą mažametę lytėjo bei glamonėjo, tačiau įprasto lytinio akto būdu savo aistros netenkino. Daivutė įvykį tyrusiems pareigūnams tikroviškai papasakojo apie suaugusio vyro „žaidimus“. Specialistai nustatė, jog ji fantazuoti nelinkusi, mergaitė suprato, ką jai daro suaugęs kaimynas, tik nesuvokė jo tikslo. Nežinia, kuo būtų baigęsis mergaitės „jaukinimas“, bet iki tol, kai buvo atskleistas nusikaltimas, išžaginta mažametė nebuvo. Iš vaikino pasiaiškinimų bei pasakojimų apie „meilės“ aplinkybes, tyrėjams kilo įtarimų, kad vaikino psichika nestabili. Buvo paskirta stacionarinė psichiatrijos ekspertizė, kurios metu paaiškėjo, jog vaikinas serga silpnaprotyste su potraukių patologija. Psichiatrijos ligoninėje jis bus gydomas tol, kol medikai patvirtins, jog jo būklė pagerėjo. Jei Marių psichiatrai būtų pripažinę sveiku, už seksualinę prievartą prieš mažametę jam būtų skirta sunki bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki trylikos metų. Dėl to, kas nutiko, Mariaus ir Daivos šeimas pažįstantys žmonės kaltina jų tėvus. Netvarkingai gyvenusios šeimos kartu girtaudavo, Mariaus motina prieš daug metų palikusi du sūnus pabėgo nuo vyro. Šis į namus parvedė sugyventinę. Daivutė po atskleisto prieš ją nusikaltimo buvo išvežta į Vaiko raidos centrą. Ten pagyvenusi tik 10 dienų mergaitė grįžo atsigavusi, žvali, daug kalbesnė. Nepažįstamame, svetimame jai pasaulyje Daiva jautėsi saugi, ją supo mandagios, rūpestingos darbuotojos. Prie šeimos nepriteklių pratusi aštuonmetė jautėsi gyvenusi prabangiai, kur skaniai maitina ir net yra šilto vandens. Apie patirtus malonius išgyvenimus ji pasakojo draugams, mokytojams. Daivos ir Mariaus tėvai nesusipyko dėl teismu ir vaikų nemalonių santykių paviešinimu pasibaigusios istorijos. Jie ir toliau artimai bendrauja, dažnai sėda prie vaišių stalo. Per vaišes šiuose namuose dažnai užmirštama, jog laukia alkani vaikai, kuriems taip reikia tėvų dėmesio... Publikuota: 2006-03-25 09:07:10 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|